Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 18d. 09:30

Specialistų įžvalgos ir patarimai: ką po pensijų reformos verta žinoti apie kaupimą senatvei

Senjorai
123RF.com nuotr. / Senjorai

Nuo šių metų pensijų sistemoje įsigalioja svarbūs kaupimo senatvei tvarkos pakeitimai. Jų tikslas – esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, kai mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, užtikrinti žmonėms senatvėje pajamas, kurių pakaktų jų gyvenimo poreikiams patenkinti. Bene labiausiai tai liečia II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Kaip tai atrodo praktiškai?

Kaupimas atskirtas nuo senatvės pensijos

Pasak Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavo Gruževskio, pensijų reforma iš tiesų palietė tiek II pakopos pensijų kaupimo dalyvius, tiek tuos, kurie dalyvauja tik valstybės socialiniame draudime.

„Kai buvo įsteigta II pakopa, ji buvo susieta su „Sodros“ pinigais – būtent iš jos kišenės buvo pervedami pinigai į kaupimo fondus. Tačiau dėl to mažėjo žmogaus senatvės pensija, kurią užtikrina valstybė. Nuo šiol dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime nesumažina žmogaus pensijos valstybinėje socialinio draudimo sistemoje.

Taip pat svarbu, kad bazinė pensijos dalis bus mokama iš valstybės biudžeto, o tai užtikrina „Sodros“ fondų stabilumą net esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, kai dirbančiųjų mažėja, o visuomenė vis senėja. Dėl šio sprendimo pensijas vis dar bus įmanoma diferencijuoti. Taigi pensija tikrai neartės prie vienodos pašalpos visiems ir tie, kurie uždirbo daugiau ir sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų, gaus didesnę pensiją“, – aiškino pašnekovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Boguslavas Gruževskis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Boguslavas Gruževskis

Valstybė kaupimą senatvei skatina savo pinigais

Pasak eksperto, II pakopos pensijų kaupimo sistema, „atrišta“ nuo pajamų iš „Sodros“, tampa laisva, savarankiška ir nepriklausanti nuo politikų sprendimų. Iki šiol tik nuo politikų valios priklausydavo pensijų indeksavimas, o naujai priimti teisės aktais numato būtinybę tai daryti, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius, kasmet.

Antras teigiamas reformos dalykas, kad pati valstybė siekia skatinti žmonių investavimą į senatvę: žmogus kaupimui fondui moka 3 proc. įmoką nuo atlyginimo, o valstybė kiekvienam kaupiančiajam prideda 1,5 proc. įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio. Toks sprendimas, B. Gruževskio manymu, sustiprina silpniausias socialines grupes – žmogui, kurio atlyginimas mažesnis už vidutinį, tokia valstybės parama tikrai reikšminga.

Visos Europos šalys supranta, kad norint turėti pakankamai pajamų senatvėje, į ją reikia investuoti.

„Ne tik Lietuva, bet visos Europos šalys supranta, kad norint turėti pakankamai pajamų senatvėje, į ją reikia investuoti. Dabartinėse Europos visuomenėse toks požiūris yra norma, būtinas taškas. Gyventojai sensta, todėl suprantama, kad reikia labiau pasirūpinti savo ateitimi, nes jaunesnio amžiaus žmonių, kurie užtikrins tau pajamas senatvėje, bus vis mažiau, todėl daug kas priklausys nuo tavo paties pastangų.

Ieškant sprendimų, kaip paskatinti žmones aktyviau kaupti senatvėje, Lietuvoje buvo pasiūlytas finansinis elementas, kad valstybė taip pat prisideda prie savo piliečių privataus kaupimo. Pasaulyje toks modelis nėra labai paplitęs ir vertinamas įvairiai, kadangi šiuo atveju valstybės pinigai keliauja į privačią sistemą, tačiau, manau, toks pasirinkimas turi racionalų pagrindą. Jeigu mes, kaip valstybė, galime sau tai leisti, tai tikrai geras paskatinimas“, – svarstė pašnekovas.

Kaip fondai apsaugoti nuo nuostolių

Taigi būtinybė kaupti senatvei, pasak B. Gruževskio, nekelia abejonių, nors patys kaupimo fondai, kaip privačios sistemos dalys, turi savyje rizikos elementą. Visgi į žmonių, įsibaiminusių dėl finansinių struktūrų griūties, nuogąstavimus ekspertas atsako labai paprastai – kaip turintį riziką galima vertinti bet kurį finansinį mechanizmą.

Pensijų kaupimas. Antroji pakopa
Pensijų kaupimas. Antroji pakopa

„Aš pats dalyvauju II pakopos pensijų kaupime ir ši rizika, kaip ir bet kuriam kitam, man taip pat gresia. Aš negaliu garantuoti už sistemą. Jeigu ekonomika bus stabili, aišku, aš turėsiu tuos pinigus, bet jeigu įvyks finansinės krizės, nuo jų gali daug kas nukentėti. Kita vertus, egzistuoja mechanizmai, kurie leidžia valstybei šiuos pinigus apsaugoti.

Vienas iš mechanizmų, kad šie fondai nėra laisvo investavimo. Egzistuoja apribojimai, neleidžiantys investuoti labai rizikingai. Galbūt verta pagalvoti ir apie dar griežtesnes schemas, kontroliuojančias šių pinigų panaudojimą, taip pat ir apie pačių fondų kontrolės mechanizmus, kad su pinigais tikrai būtų aktyviai dirbama, nebūtų piktnaudžiavimo, neatsakingo elgesio.

Gera žinia, kad šiuo metu jau susitarta su fondų administratoriais, kad per artimiausius trejus metus administraciniai mokesčiai už fondų valdymą bus sumažinti perpus. Vėliau turbūt reikėtų dar kartą įvertinti, ar sumažėjęs administracinis mokestis vis dar nėra per didelis“, – svarstė B. Gruževskis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eglė Radišauskienė

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė paaiškina, kad pensijų fondas ir pensijų kaupimo bendrovė yra dvi skirtingos sąvokos: pensijų kaupimo bendrovė valdo pensijų fondus.

„Dėl valstybės priežiūros pensijų fondas negali bankrutuoti – tai gali nutikti tik fondą valdančiai kaupimo bendrovei, bet net ir tokiu atveju lėšos yra apsaugomos, nes fondų lėšos yra atskirtos nuo bendrovės turto ir laikomos depozitoriume patikėjimo teise.

Net juodžiausiu atveju depozitoriume saugomos pensijų kaupėjų lėšos būtų perduodamos valdyti kitai pensijų kaupimo bendrovei, o kreditorių reikalavimai negali būti nukreipti į pensijų turtą, todėl kaupimo lėšos yra saugios“, – teigė viceministrė.

Ką reikia žinoti apsisprendžiant, ką daryti toliau

Įsigaliojusi pensijų reforma iki šių metų liepos 1 d. turėtų paskatinti daugelį žmonių peržiūrėti savo finansinius sprendimus, susijusius su senatvės pensija. Jaunesni nei 40 metų žmonės, atsisakantys dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, turės pateikti apie tai prašymą „Sodrai“. Priešingu atveju jie automatiškai bus įtraukti į šią kaupimo sistemą.

Infografikas
Infografikas

Taip pat iki šiol kaupę žmonės, bet abejojantys, ar jiems apsimoka kaupti toliau, iki liepos 1 d. su savo sukaupta suma turi galimybę grįžti į „Sodrą“ arba gali stabdyti kaupimą ir palikti lėšas pensijų fonde, kurias bus galima atsiimti sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Eksperto manymu, jauniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko dar daug metų, kaupti tikrai apsimoka. Vyresnių žmonių sprendimą turėtų lemti keli veiksniai – žmogaus amžius, kiek jis yra sukaupęs pinigų II pakopos pensijų kaupimo fonde ir koks jo atlyginimas dabar.

Sprendimą turėtų lemti amžius, kiek sukaupta pinigų II pakopos pensijų kaupimo fonde ir atlyginimas dabar.

„Tarkime, jums 50 metų ir jūs esate sukaupę 4–5 tūkst. eurų. Iš to galima daryti prielaidą, kad jūsų atlyginimas nėra didelis, nesiekia vidurkio ir jūsų kaupimas ateityje turbūt nebus labai dosnus. Šiuo metu jums grįžus į „Sodrą“ būtų atkurta sumažėjusi pensija, kadangi „Sodros“ pervesti pinigai į kaupimo fondą būtų grąžinti. Belieka paskaičiuoti, ar grįžus į „Sodrą“ jūsų pajamos senatvėje būtų didesnės nei likus II pakopos pensijų kaupime.“, – teigė pašnekovas.

Pagal statistiką, sulaukus pensijos amžiaus gyvenama vidutiniškai dar 20 metų. Todėl ekspertas siūlo sukauptą sumą, kurią pagal prognozes turėsite išeidami į pensiją, padalinti dvidešimčiai metų ir paskaičiuoti, kokia bus mėnesinė išmoka. Šią reikia pridėti prie prognozuojamos pensijos iš „Sodros“, kurią galite sužinoti pasinaudoję „Sodros“ tinklapyje esančia pensijų skaičiuokle.

123RF.com nuotr./Investicijos
123RF.com nuotr./Investicijos

Kitu žingsniu, pasitarę su „Sodros“ specialistais, paskaičiuokite, kokia bus jūsų senatvės pensija, jeigu grąžinsite „Sodrai“ savo sukauptą sumą. Šiuo atveju reikia turėti omenyje, kad „Sodros“ pensija yra indeksuojama, tai yra didinama atsižvelgiant į infliaciją, o išmokos iš privataus fondo indeksuojamos nebus.

Be to, jeigu privačioje sistemoje sukaupėte daugiau pinigų negu „Sodra“ jų prarado dėl jūsų išėjimo į kaupimo fondą, pensija indeksuojama papildomai. Palyginkite šias sumas ir pasirinkite jums priimtiną variantą.

2004–2012 m. laikotarpio pabaigoje kaupime dalyvavo daugiau kaip 90 proc. apdraustųjų.

„Tačiau jeigu jums 50 metų ir jūs turite sukaupę 8 ar 10 tūkst. eurų bei toliau planuojate stabiliai dalyvauti darbo rinkoje, jums apsimoka likti kaupimo bendrovėje, nes dar po dešimt metų turėsite mažiausiai 20 tūkst. eurų. Tai jau pakankama suma, juolab kad galėsite įsigyti anuitetą ir užsitikrinti išmokas pragyvenimui iki kol gyvensite“, – teigė pašnekovas.

Mokslininkai skelbia „Sodros“ ir kaupimo fondų lygiąsias

Kadangi II pakopos pensijų kaupimo sistema egzistuoja jau nuo 2004 m., 2004–2012 m. laikotarpio pabaigoje kaupime dalyvavo daugiau kaip 90 proc. apdraustųjų socialiniu pensijų draudimu. Vilniaus universiteto mokslininkai nusprendė patyrinėti, kaip ji pasiteisino.

„Pagal vidutinius pensijų fondų grąžos rodiklius ir pagal įstatymų nuostatas dėl įmokų bei jų įtakos „Sodros“ pensijai bandėme nustatyti, kiek vidutiniškai galėjo sukaupti kaupimo dalyvis ir kiek dėl to sumažėjo jo „Sodros“ pensija. Vėliau papildėme tyrimą, atsižvelgę į nuo 2013 metų modifikuotą 2+2+2 modelį (pagal šį modelį į pensijų kaupimo fondus „Sodra“ pervesdavo 2 proc. nuo senatvės pensijos, o žmogus – 2 proc. nuo savo atlyginimo – red.). Taigi pratęsėme įvertinimą iki 2018 m.

„Fotolia“ nuotr./Kiaulė taupyklė
„Fotolia“ nuotr./Kiaulė taupyklė

Mūsų skaičiavimais, vidutinio darbo užmokesčio gavėjas 2004–2018 m. turėtų sukaupti apie 5000 eurų, bet jo „Sodros“ pensija turėtų būti apie 15 eurų per mėnesį mažesnė, lyginant su nieko nekaupusiu asmeniu. Šiuos dydžius pakankamai sunku palyginti, nes tai paties asmens prioritetų, pagaliau jo būsimos gyvenimo trukmės klausimas.

Vienam gal geriau vienkartinė 5000 eurų išmoka, o kitam gal geriau periodinė, nes ta vienkartinė išmoka gali labai greitai ištirpti, o sumažinta pensija bus mokama visą likusį gyvenimą ir gal netgi labai ilgą gyvenimą“, – pasakojo vienas iš tyrėjų, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis.

Teorinis anuitetas, anot jo, apskaičiuotas iš tų 5000 eurų, sudaro apie 22 eurus per mėnesį, o tai daugiau negu 15 „Sodros“ eurų. Tačiau dėl indeksavimo 15 „Sodros“ eurų ilgainiui virs 20, 25 ir daugiau eurų, o anuitetinės 22 eurų išmokos, panašu, nebus indeksuojamos.

„Taigi, mano manymu, „Sodros“ ir fondų lenktynėse 2004–2018 metų laikotarpyje reikia pripažinti lygiąsias; tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiame laikotarpyje pensijų fondų grąža nukentėjo nuo itin gilios pasaulinės finansų krizės, o „Sodra“ buvo gelbėjama skolintomis valstybės lėšomis“, – aiškino mokslininkas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Teodoras Medaiskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Teodoras Medaiskis

Nuo ko priklauso pasirinkimas kaupti II pakopoje

„Ar verta dalyvauti dabartinėje kaupimo sistemoje, kiekvienas turėtų atsakyti pats. Suprantama, taupymas kainuoja, bet „naudinga“ tai ar ne, priklauso nuo asmens prioritetų: daugiau vartoti dabar ar geriau gyventi sulaukus senatvės. Be to, daug kas priklauso ir nuo sunkiai prognozuojamos asmens, šalies bei užsienio rinkų finansinės ateities. Nėra tokio pranašo, įskaitant ir oficialiąją skaičiuoklę, kuris galėtų garantuoti ilgalaikio taupymo rezultatus.

Žinoma, galima taupyti senatvei ir individualiai, bet II pakopos dalyvis yra skatinamas valstybės priemoka, ko apie individualų taupymą nepasakysi. Be to, taupančiam II pakopoje naudinga tai, kad joje dalyvių lėšos bus investuojamos pagal tikslinės grupės (arba gyvenimo ciklo) pensijų fondų strategiją.

Kuo vyresnis dalyvis, tuo saugiau investuojamos jo lėšos (žinoma, aukojant ir rizikingai aukštą pajamingumą). Patys dalyviai, rinkdamiesi fondus arba taupydami individualiai turbūt nemokėtų taip racionaliai elgtis, ką rodo ir atlikti tyrimai“, – svarstė mokslininkas.

Pasirinkimas, ar kaupti II pakopoje, pasak T. Medaiskio, be abejo, priklauso ir nuo „Sodros“ galimybių ateityje mokėti patenkinamo dydžio socialinio draudimo pensiją. Oficiali skaičiuoklė rodo, kad „Sodros“ pensija ateityje sudarys kur kas mažesnę buvusio uždarbio dalį negu dabar.

„Tikiuosi, kad visą laiką nebūsime tokie visiškai atsilikę ES, skiriantys pensijoms perpus mažesnę BVP dalį, ir ateityje skirsime joms BVP dalį, bent jau artimą ES vidurkiui. Praeities pesimistinės prognozės iki šiol nepasitvirtino. Todėl manau, kad ir ateityje, nepaisant nepalankių demografinių pokyčių, pavyks išlaikyti socialinio draudimo pensiją bent 45–50 proc. buvusio uždarbio lygyje vidutinio ar mažesnio darbo užmokesčio gavėjui.

Jei pavyktų priartėti prie ES vidurkių, socialinio draudimo pensijos turėtų pakakti gal ir ne prabangiam, bet bent jau pakenčiamam gyvenimui senatvėje. Tačiau kaupiamosios dalies vis dėlto nereikėtų atsisakyti, nes minėta 45–50 proc. norma yra maža, o didesnį uždarbį gavusiesiems dėl socialiniam draudimui būdingo perskirstymo ji gali būti dar mažesnė“, – teigė pašnekovas.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką