Anot ministrės, priimti tik įstatymai, kad sprendimą dėl „Snoro“ skaidymo į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus būtų galima padaryti, jeigu jis būtų ekonomiškai pagrįstas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Jeigu ekonomiškai pagrįsti atrodys kiti sprendimai, bus imtasi jų. Koks sprendimas bus pats geriausias, priklauso nuo banko turto vertės“, – tvirtino I.Šimonytė.
Anot jos, jei būtų pasirinktas banko skaidymo variantas ir „gerąjį“ banką pavyks suformuoti iš kokią nors vertę turinčių „Snoro“ aktyvų, to nepakaks, kad jis funkcionuotų.
„Bankui reikės kapitalo ir likvidumo paramos. Kapitalą formuos valstybė Indėlių įsipareigojimų draudimo fondo lėšomis. Sakyti, kad Vyriausybė iš „gerojo“ banko norėtų praturtėti, yra nelogiška. Sutinku su nuomone, kad jei būtų uždirbta pridėtinė vertė sukūrus „gerąjį“ banką, pelnas atitektų kreditoriams“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, informacija dėl „Snoro“ pertvarkos bus pateikta viešai.
„Prieš sprendimą bus pateikta objektyvi informacija apie „Snoro“ turto vertę, balansai. Vyriausybė, Finansų ministerija neturi jokio intereso šios informacijos nuo ko nors slėpti“, – sakė I.Šimonytė.
Lietuvos banko valdyba trečiadienį nepriėmė galutinio sprendimo dėl prieš savaitę nacionalizuoto banko „Snoras“ tolesnės veiklos ar pertvarkymo. Lietuvos banko valdybai „Snoro“ laikinasis administratorius Simonas Freakley pateikė ataskaitą apie banko būklę, klausimą planuojama toliau svarstyti ketvirtadienį.
