Vyriausybės teigimu, Pietų Korėja sutiko suteikti paskolą taikydama lengvatinę 0,15–0,20 proc. palūkanų normą. Paskola turės būti grąžinta per 40 metų su 10 metų lengvatiniu laikotarpiu.
„Šiandien buvo pasirašytas Bendrasis susitarimas“, – sakoma finansų ministerijos pranešime.
Praėjusį mėnesį Šri Lanka susitarė dėl dar 500 mln. JAV dolerių paskolos su Pekinu, mėgindama padidinti savo mažėjančias užsienio atsargas ir palengvinti spaudimą vietos valiutai.
Kiek anksčiau Kinijos Liaudies bankas taip pat leido sudaryti 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės valiutų apsikeitimo sandorį, kad finansuotų importą iš Kinijos vasario mėnesį, kai rupija rekordiškai smuko JAV dolerio atžvilgiu, nusileisdama iki 202,73 rupijų už vieną JAV dolerį lygio.
Balandžio pabaigoje Šri Lanka pranešė, kad dėl COVID-19 pandemijos jos ekonomika pernai susitraukė 3,6 procento. Tai buvo didžiausias nuosmukis nuo tada, kai buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos 1948 metais.
Pasak Šri Lankos centrinio banko, tai beprecedentė recesija. 2019 metais fiksuotas 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.
Vyriausybės skola praėjusiais metais taip pat padidėjo iki 101 procento BVP, palyginti su 86,8 procentais praėjusiais metais.
Tarptautinės reitingų agentūros išreiškė susirūpinimą dėl Šri Lanka gebėjimo padengti didžiulę užsienio skolą, nes šalies užsienio atsargos per pastaruosius metus smarkiai sumažėjo.
Šri Lanka jau yra nemažai pasiskolinusi iš Kinijos, sukeldama baimę dėl skolos spąstų.
Kinijos įtaka Šri Lankoje pastaraisiais metais didėjo per paskolas ir projektus, įgyvendinamus pagal didžiulę „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI) infrastruktūros iniciatyvą.
2005–2015 metais šalis pasiskolino milijardus iš Kinijos brangiems infrastruktūros projektams finansuoti.
2017 metais Šri Lanka buvo priversta išnuomoti savo strateginį Hambantotos uostą 99 metų laikotarpiui Kinijos įmonei, nes nepajėgė grąžinti Pekinui 1,4 mlrd. JAV dolerių, panaudotų uosto statybai, skolos.
