Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Star1 Airlines“ istorijos moralas: reguliarieji oro skrydžiai be valstybės paramos yra pasmerkti

1996 metų gamybos „Boeing“ lėktuvas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kompanija skraido 1996 metų gamybos lėktuvu „Boeing“.
Šaltinis: 15min
0
A A

Norint sėkmingai plėtoti reguliariųjų skrydžių verslą reikia didžiulių investicijų ir vietos skrydžių bendrovei tai yra sunkiai įkandama veikla.

Reguliarieji skrydžiai be valstybės paramos yra labai „trumpo galiojimo“ verslas, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

To teiginio įrodymas –„Star1 Airlines“, gali būti, ji nebesulauks 15 mln. litų, kurie jau po mėnesio bus pradėti naudoti tiesioginiams skrydžiams skatinti. Šios lėšos numatytos šių metų valstybės biudžete.

Reguliariaisiais maršrutais iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto „Star1 Airlines“ pradėjo skraidinti pernai vasarą, o šiandien atsidūrė dėmesio centre dėl keblios finansinės padėties – „Star1 Airlines“ desperatiškai ieško orlaivių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, o rinka laukia, ar atsities.

Oro vežėjų sektorius ir nemažai su šiuo verslu susijusių įmonių nelinkę kritikuoti „Star1 Airlines“ dėl užgriuvusių bėdų ir į bendrovę žiūri su užuojauta.

„Aviacija – brangus verslas ir, jei įmonė pateko į finansinę bėdą, skolos auga kosminiu greičiu. Jie visai gerai dirbo, produktas buvo kokybiškas, būtų gaila, jei nepasisektų. Kita vertus, aviacijos pramonė visame pasaulyje patyrė sukrėtimų, beveik visos didžiosios kompanijos deklaruoja nuostolius. Neseniai rinkoje atsiradusi vietos kapitalo bendrovė tikrai labai jautri“, – atkreipia dėmesį į objektyvias priežastis buvusi „British Airways“ pardavimo ir rinkodaros vadovė Lietuvoje, dabar vadovaujanti „Kaleva Travel“, Rasa Barisienė. Aviacija – brangus verslas ir, jei įmonė pateko į finansinę bėdą, skolos auga kosminiu greičiu. Jie visai gerai dirbo, produktas buvo kokybiškas, būtų gaila, jei nepasisektų.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažįsta, kad be valstybės paramos reguliariųjų skrydžių verslą sudėtinga plėtoti. „Bet jeigu kalbame apie aviacijos sprendimus, Lietuva turi minimalią manevro laisvę. Dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai negalime jokiu būdu iš biudžeto finansuoti oro bendrovių“, – sako ministras.

Tačiau aviacijos įmonių grupę valdančios „ŽIA valdos“ akcininkas Gediminas Žiemelis tvirtina, kad reguliarieji skrydžiai iš principo yra valstybės reikalas ir verslas, nors viešai to niekas nedeklaruoja. „Vokietija, Anglija, Graikija, Italija – daugybė pavyzdžių. Sudaromos netiesioginės kliūtys konkuruoti su globojamais vežėjais oro uostuose, paskirstomi specialūs laikai, visos valstybės institucijos privalo skraidyti su šiomis kompanijomis. Tam skiriamos didžiulės sumos“, – vardija G.Žiemelis.

Pasak jo, valstybės mėgina apeiti draudimus, nes vienas euras, kurį gauna tos šalies vežėjas, sukuria 3,25 euro susijusių sektorių verslui, o viena darbo vieta skrydžių bendrovėje sukuria 6,1 darbo vietos giminingose verslo šakose.

G.Žemelio įmonės valdomai grupei priklausė pernai bankrutavusi bendrovė „flyLAL Lithuanian Airlines“. Dabar „Avia Solution Group“ įmonė „Small Planet Airlines“ vykdo užsakomuosius skrydžius ir plečiasi užsienio rinkose.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką