Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 27d. 11:10 , Atnaujinta: 2017 kovo 27d. 11:25

Stasys Jakeliūnas ir penki jo uždaviniai

Stasys Jakeliūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Stasys Jakeliūnas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas tikina, kad šią kadenciją telksis ties vartotojų apsauga, mokesčių ir pensijų sistemos pertvarka, o viešųjų finansų srityje pasigenda racionalaus, socialiai jautraus ir ilgalaikio požiūrio. Komitetas užsibrėžė penkis uždavinius, kaip sieks tvarios ir socialiai teisingos finansų sistemos.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad šią kadenciją telksis ties vartotojų apsauga, mokesčių ir pensijų sistemos pertvarka, o viešųjų finansų srityje pasigenda racionalaus, socialiai jautraus ir ilgalaikio požiūrio. Komitetas užsibrėžė penkis uždavinius, kaip sieks tvarios ir socialiai teisingos finansų sistemos.

Nori labiau ginti bankų klientus

Išskirtinį dėmesį S.Jakeliūnas žada skirti finansinių paslaugų vartotojų teisių apsaugai. Esą šioje srityje bus rūpinamasi, kad Lietuvos banko, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos veikla būtų peržiūrėta, bus remiamasi geriausiomis praktikomis pasaulyje.

S.Jakeliūnas norėtų, kad stiprėtų visuomeninės organizacijos, tokios kaip Bankų klientų asociacija ir kitos.

Kiti prioritetai – mokesčių ir pensijų sistemos pertvarka, Kredito unijų sistemos pertvarka, biudžeto sudarymo ir valstybės investicijų procesų peržiūra, Lietuvos ekonomikos krizės priežasčių ir jos poveikio apibendrinimas.

S.Jakeliūnas pakartojo Vyriausybės jau skelbtus planus pertvarkyti mokesčių sistemą peržiūrint lengvatas, sujungiant darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, taip pat žadama įvertinti ir mokesčius kurių administravimas gali būti brangesnis nei surinktų mokesčių suma.

Pertvarkys antrą pensijų pakopą

S.Jakeliūnas žada, kad bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esamiems II pakopos pensijų fondų dalyviams planuojama pasiūlyti sugrįžti į „Sodrą“ ir įmokėta pensijų fonde sukaupta suma atstatyti pensijos iš „Sodros“ praradimą. Taip pat numatoma pasiūlyti ir galimybę darbuotojams ir darbdaviams į antrą pakopą pervesti didesnes lėšas, nei esamus 2 procentus.

„Dėl pensijų sistemos yra du elementai. Turime užtikrinti „Sodros“ finansinį tvarumą, kad nebūtų argumentų, jog „Sodra“ gali bankrutuoti. Tam siūloma perkelti bazinę pagrindinę pensiją į biudžetą“, – teigia S.Jakeliūnas.

Anot jo, „Sodra“ kasmet netenka dešimtadalio pajamų, kadangi tenka aptarnauti skolą valstybės biudžetui – jos esą „Sodra“ niekuomet nepajėgs grąžinti, todėl ji turėtų būti perleista į valstybės biudžetą. Taip pat planuojama „išgryninti“ II pakopos dalyvius – kad tie, kurie sistemoje kaupia per klaidą ir jiems tai neapsimoka, galėtų sugrįžti į „Sodrą“.

Grįžimas iš pensijų fondų atrodytų taip: lėšos, kurios jau sukauptos pensijų fonde, būtų įnešamos į „Sodrą“ ir jų dalimi būtų kompensuojami pensijos praradimai.

„Prieaugis fonduose yra skirtingas, priklausomai nuo fondo, skiriasi grąžos. Jei gauta grąža mažesnė, gali nepakakti pilnai pensijos atstatyti. Kitiems, kuriems grąža didesnė – „Sodros“ pensija galėtų padidėti. Tą galima padaryti, duomenys yra, tai tik skaičiavimų klausimas, kiek konkrečiai reikėtų sumažėjusias pensijas padidinti“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka.

Nesupranta, kodėl riboja įmokas

R.Lazutka pažymėjo, kad vidutinė pensija yra žemiau skurdo ribos ir mažas pajamas gaunantys pensijų fondų kaupėjai negali tikėtis, kad jų pensijos bus didesnės – jie nesukaups anuitetui reikalingos sumos, todėl visos lėšos būtų jiems grąžintos kaip vienkartinė išmoka.

Jis skaičiuoja, kad yra apie 400 tūkst. žmonių, kurie antros pakopos pensijų fonduose kaupia neprisidėdami savomis įmokomis.

„Tai didžiulis skaičius ir akivaizdu, kad jie sukaups labai mažai, jų sąskaitos vidutiniškai yra apie kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo atlyginimo, suma gali būti didesnė ar mažesnė, nors kaupimo sistema veikia jau 13 metus“, – sako R.Lazutka.

Jam nesuprantama, kodėl II pakopos fondų dalyvių įmokos ribojamos.

„Kodėl neleisti žmonėms kaupti daugiau. Reikėtų stengtis judėti vakarietiškų sistemų ir pensijų fondų link, kuriuose daugiausia dalyvauja darbuotojas ir darbdavys arba vien tik darbdavys“, – aiškina R.Lazutka.

Skaičiuojama, kad apie 50 tūkst žmonių iš II pakopos pensijų fondų jau gavo vienkartines išmokas – arba sulaukę senatvės arba dėl mirties, tuomet sukauptos lėšos atiteko paveldėtojams. Vidutinė išmoka, anot R.Lazutkos, siekia apie 1000 eurų.

Planuojama nauja anuitetų sistema

Anot R.Lazutkos, būtina sukurti ir išmokų sistemą, kadangi iki šiol nėra anuitetų rinkos. Jis įžvelgia, kad būtų prasminga anuitetus mokėti patikėti „Sodrai“.

„Būtų masto ekonomika, mažesnės valdymo išlaidos ir panašiai. Privačios pensijų išmokų sistemos nėra, ją reikia sukurti, rinka neišvystyta“, – aiškina R.Lazutka ir pažymi, kad privačios anuitetus teikiančios bendrovės gali bankrutuoti ir tuomet pensininkai liktų be išmokų. II pakopos dalyviai nuo galimo valdytojo bankroto yra apsaugoti.

Vieno anuiteto tiekėjo įtvirtinimas, anot R.Lazutkos, apsaugotų būsimus pensininkus nuo bankroto rizikos baigus kaupimą ir išėjus į pensiją, beiužtikrintų maždaug trečdaliu didesnes anuitetų išmokas.

Planuojama, kad iki 2017 m. pabaigos bus priimti reikalingi teisės aktų pakeitimai, o po pereinamojo laikotarpio pertvarkyta sistema pradės veikti 2019-ųjų pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką