Žiūrėkite tiesioginę transliaciją:
Pristatydamas patobulintą 2026 metų valstybės biudžeto projektą finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Seime teigė, kad biudžetas patikslintas, atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, parlamentarų pasiūlymus, kurių sulaukta už daugiau nei 1 milijardą eurų.
Biudžeto projektą koregavusi Finansų ministerija nutarė padidinti išlaidas 116,8 mln. eurų suma – dauguma lėšų numatyta viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.
Tiesa, Lietuva jau sulaukė Europos Komisijos (EK) įspėjimo dėl išlaidų didinimo. Tris Europos Sąjungos (ES) šalis – Lietuvą, Kroatiją ir Slovėniją – EK įspėjo, kad kyla rizika, jog biudžetas gali neatitikti išlaidų augimo reikalavimų, ir imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti, kad 2026 metais fiskalinė politika atitiktų tarybos rekomendaciją.
„Išlaidų augimas kelia nerimą, jis išties labai didelis. Ekonomika yra toks mokslas, kaip su ribotais ištekliais patenkinti neribotus poreikius, tai raginčiau neribotus poreikius antrą kartą įsivertinti. Bet išlaidos pagrįstos – negali sakyti, kad nepagrįstas algų augimas, išlaidos gynybai“, – į parlamentaro Algirdo Butkevičiaus klausimą, kaip vertina EK įspėjimą, komentavo K.Vaitiekūnas.
Konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad nors deklaruojama, jog kultūrai skiriama papildomai lėšų, perskirstyti tie patys pinigai, kurie jau buvo skirti kultūros ekosistemai. Finansų ministerija skelbė, kad įšaldžius LRT biudžetą 8,5 milijonais eurų, šie pinigai skiriami kultūrai.
„Sumažintas finansavimas LRT, Medijų rėmimo fondui. Perskirstoma tarpusavyje ir atrodo, kad pinigai atiteks lojalesniems, o ne tiems, kurie turi savo nuomonę“, – kritikavo G.Skaistė.
Seimo narei taip pat užkliuvo kai kurioms institucijoms augantis biudžetas.
„Kultūros bendruomenės nuolat prašoma solidarizuotis ir užsišaldyti finansavimą, nes reikia gynybai, bet šitas solidarumas kažkur išgaruoja, kai kalbame apie kitų institucijų finansavimą. Prezidentūros finansai auga 11 proc., kažkur solidarumas nukrypęs ne į tą pusę šioje vietoje, Seimo asignavimai didėja 8,5 proc., čia solidarumo taip pat nereikia, o Vyriausybė tyli“, – stebėjosi G.Skaistė.
„Demokratas“ Lukui Savickui pastebėjus, kad mažėja lėšų ekonomikai, K.Vaitiekūnas prieštaravo, kad biudžetas stipriai nukreiptas į vartojimą.
„Kai pramonė stabteli, vidinis vartojimas tampa pagrindiniu garvežiu ir užtikrina plėtrą. Ekonomikos sandara po truputį keičiasi, daugėja aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių. Ekonomikos augimui prieštaros nėra su šiuo biudžetu“, – mano finansų ministras.
Pasisakę Seimo nariai pasigedo daugiau lėšų įvairioms sritims. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys stebėjosi, kur dingo buvusio socialdemokratų kultūros ministro Šarūno Biručio žadėtas milijardas kultūrai.
Konservatoriui Žygimantui Pavilioniui pasigedus didesnio finansavimo diplomatams, kurie „sulaiko karą“, K.Vaitiekūnas replikavo, kad reikėtų peržiūrėti, kaip efektyviai veikia visa sistema. O demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariui Tomui Tomilinui paprašius didinti lėšas aplinkosaugos pareigūnams, kurių nuolat trūksta apie 15 proc., ministras ginčijosi, kad jiems algos didės 5 proc.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos vardu pasisakiusi Ilona Gelažnikienė kvietė palaikyti biudžetą ir vardijo, kad didėja algos viešojo sektoriaus darbuotojams, minimali alga, pensijos, išmokos vaikams. Tačiau S.Kairys valdančiosios pasisakymą pavadino „sakme, kad 2026 metų biudžetas didėja, bet nedidėja“, ypač piktinęsis dėl finansavimo kultūrai mažėjimo.
A.Butkevičius taip pat abejojo, ar suplanuotos mokestinės pajamos nėra pernelyg optimistinės, o liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasigedo naujų kovos su šešėliu priemonių ir perteklinio valstybės turto atsisakymo.
Parlamentarai nutarė, kad dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo balsuos ketvirtadienį.
Papildomai didės algos mokytojams, pareigūnams
Patobulintame biudžeto projekte mokytojų, dėstytojų, sporto trenerių atlyginimus siūloma papildomai didinti 101,3 mln. eurų – tai reiškia, kad algos vidutiniškai didės 8,41 proc.
Mokytojų atlyginimai kitąmet augs 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams darbuotojams – 177 eurais, trenerių – 128 eurais.
Statutinių pareigūnų – gaisrininkų, policininkų, pasieniečių, muitininkų ir kitų – algoms didinti papildomai suplanuota 11,2 mln. eurų.
Biudžete papildomų lėšų rasta ir Seimo kanceliarijai – 3,8 mln. eurų siūloma skirti algoms, pasirengimui pirmininkauti ES tarybai ir TV programos „Seimas tiesiogiai“ transliuoti. Šių lėšų prašė visi Seimo komitetai.
Atskirai išskirta ir Valstybės kontrolė – jos darbuotojų algoms didinti siūloma papildomai 0,5 mln. eurų.
Išlaidos didėja, biudžeto deficitas plečiasi
Dėl šių pokyčių valstybės biudžeto (su ES lėšomis) pajamos didėja 91,5 mln. eurų, palyginus su pirminiu projektu, – iki 21,09 mlrd. eurų, išlaidos auga 36,4 mln. eurų – iki 27,5 mlrd. eurų.
Didžiąją dalį padidėjusių pajamų sudaro padidėsiančios ES Socialinio klimato fondo lėšos, taip pat 23 mln. eurų tikimasi surinkti greičiau didinant tabako, etilo alkoholio akcizus.
„Išlaidų pokytis – 27 mln. eurų. Įtraukiama apie 116 mln. išlaidų didėjimas, esantis biudžete, bet taip pat ir skolos aptarnavimo sumažėjimas, nes valstybė skolinosi šiek tiek mažiau metų gale nei suplanuota. Įtraukiamas ir didinamas ES lėšų panaudojimas“, – teigė K.Vaitiekūnas.
2026 metų biudžete išlaidos, palyginus su 2025 metais, iš viso auga 4,3 mlrd. eurų – didžiausias augimas gynybos lėšų (1,593 mlrd. eurų), socialinės apsaugos (1,095 mlrd. eurų), švietimo (517 mln. eurų).
Finansų ministerijos parengtame patobulintame 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. išlieka toks pats, lyginant su pirminiu 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektu, ir sieks -2,7 proc. BVP.
Tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo -4,7 proc. BVP iki -5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola, lyginant su pirminiu 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.
