Muitai, didžiulės subsidijos, eksporto ribojimai, intelektinės nuosavybės pažeidimai – tarptautinė konkurencija dar niekada nebuvo tokia nesąžininga. Kadangi iš naujo apibrėžiamos prekybos taisyklės, nebeturime kito pasirinkimo.
Be ambicingos, veiksmingos ir pragmatiškos pramonės politikos Europos ekonomika pasmerkta būti tik savo konkurentų žaidimų aikštele. Pavojai yra akivaizdūs: grėsmė mūsų pagrindinėms pramonės šakoms ir praktinėms žinioms; mažesnė Europos pramonės gamybos įtaka pasaulyje; žemynas galėtų smukti iki to, kad čia beliktų išorės jėgoms dirbančios surinkimo linijos.
Negalime leisti, kad tai įvyktų.
Todėl jau daugiau nei metus Europos Komisija kartu su Europos verslo lyderiais vėl įtraukė konkurencingumą į Europos geopolitinės darbotvarkės prioritetus. Kartu darome viską, kas įmanoma, kad pagerintume mūsų pramonės galimybes naudotis energija, žaliavomis, investicijomis, įgūdžiais ir, žinoma, mūsų 450 mln. vartotojų rinka.
Tačiau to nepakanka. Skaičiai kalba patys už save. Pavyzdžiui, pernai Europos Sąjungos prekybos vien su Kinija deficitas buvo rekordinis – 350 mlrd. EUR.
Tad ką galime padaryti?
Mūsų atsaką galima apibendrinti trimis žodžiais, kurie suprantami visomis pasaulio kalbomis: „Made in Europe“ (liet. „Pagaminta Europoje“). Kinai turi „Made in China“ (liet. „Pagaminta Kinijoje“), amerikiečiai „Buy American“ („Pirk amerikietišką prekę“); dauguma kitų ekonominių jėgų turi panašias schemas, pagal kurias pirmenybė teikiama jų pačių strateginiam turtui. O kodėl gi mums to nedaryti?
Atėjo laikas Europai gaminti daugiau ir, svarbiausia, strategiškiau. Siekdami užtikrinti savo ekonominį saugumą, turime remti savo pagrindines vertės grandines ir mažinti jų riziką.
Mes, kaip ekonomikos ir politikos lyderiai, turime kartu imtis to, ko anksčiau niekada nedrįsome daryti – daugiausia dėl baimės, ideologijos ar įpročių. Turime kartą ir visiems laikams nustatyti tikrą Europos pirmenybę mūsų strateginiuose sektoriuose. Tai grindžiama labai paprastu principu: kai naudojamos Europos viešosios lėšos, jomis turi būti prisidedama prie Europos gamybos ir kokybiškų darbo vietų kūrimo.
Nesvarbu, ar tai būtų viešasis aukcionas, tiesioginė valstybės pagalba ar bet kokios kitos formos finansinė parama – naudos gaunanti įmonė didelę savo produkcijos dalį turės pagaminti Europos teritorijoje. Žinoma, šį principą turime taikyti ir tiesioginėms užsienio investicijoms.
Šį principą taikysime europietiškai. Tai reiškia – jokios biurokratijos. Tai taip pat reiškia priemonės ekonominio poveikio įvertinimą prieš ją taikant, mūsų patikimų tarptautinių partnerių įtraukimą ir tarptautinės teisės laikymąsi.
Laikydamiesi savo vertybių, užtikrinsime būtiną pusiausvyrą tarp Europos atvirumo savo patikimiems partneriams išsaugojimo ir mūsų interesų gynimo, užtikrindami vienodas sąlygas su mūsų konkurentais, remdami ir saugodami mūsų pramonę, intelektinį kapitalą, darbo jėgą ir vertybes.
Tai yra pagrindas, kurį ginsime kiekvienoje iniciatyvoje.
Tai yra ekonominės nepriklausomybės aktas, tiesioginis M. Draghi pranešimo įgyvendinimas, raginimas teikti aiškią pirmenybę visiems, kurie renkasi Europą.
