Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 13d. 16:05

Stoja Europos ekonomikos lokomotyvas: ką Vokietijos sulėtėjimas reiškia Lietuvai

Angela Merkel 15min tema
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Angela Merkel

Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel greičiausiai neapsieis ir be ekonomikos naujienų aptarimo – dešimtmetį be atokvėpio augęs Vokietijos ūkis, panašu, išsikvepia ir šaliai prognozuojama recesija. Lietuvoje ekonomistai taip pat sunerimę – stojanti automobilių pramonė mažins užsakymus mūsų šalies gamintojams, nors kol kas pardavimų skaičiai gražūs.

Trečiadienį Vokietija skelbia antro ketvirčio BVP rodiklius ir į juos nukreiptos finansų rinkų akys.

Ekonomistai baiminasi, kad sumaištis Vokietijos automobilių gamybos pramonėje, prekybos karų eskalacija ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES be susitarimo gali nutempti ketvirtą didžiausią pasaulio ekonomiką į recesiją.

Recesija paprastai laikoma, kai bent du ketvirčius iš eilės ekonomika smunka.

Ateities lūkesčius pakerta žemas investuotojų pasitikėjimas Vokietijos ekonomikos perspektyvomis – jis mažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir tai papildė nerimo ženklų puokštę.

Ekonominių tyrimų centro ZEW skaičiuojamas indeksas parodo lūkesčius, ko iš Vokietijos ekonomikos tikimasi artimiausiais 66 mėnesiais – šis rodiklis smunka itin staigiai ir yra žemiausias per kelerius metus. Šiuo metu rodiklio reikšmė -44 punktai, kai dar balandį rodiklis buvo virš nulio.

Pats ZEW prezidentas Achimas Wambachas pranešime pripažįsta, kad rodiklio nuosmukis rodo reikšmingą Vokietijos ekonomikos perspektyvų mažėjimą.

„Vėliausias prekybos konflikto tarp JAV ir Kinijos eskalavimas, rizika dėl konkurencinės devalvacijos ir išaugusi tikimybė dėl „Brexit“ be susitarimo daro papildomą spaudimą ir taip silpnam ekonomikos augimui. Tai greičiausiai dar labiau apsunkins Vokietijos eksporto ir pramonės produkcijos plėtrą“, – sako A.Wambachas.

Vokietijos pramonės sektoriaus sunkumai palaipsniui persimeta ir į paslaugas, vartojimą, rašo „Financial Times“.

Dauguma ekonomistų prognozuoja, kad Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį susitraukė – tiesa, minimaliai, vidutiniškai 0,1 procento. Tačiau skelbiami lūkesčių duomenys rodo, kad galimas tolesnis nuosmukis. Pirmą ketvirtį Vokietijos ekonomika dar augo 0,4 proc.

„Audi“ gamykla Ingolštate
„Audi“ gamykla Ingolštate

Į Vokietiją Lietuva eksportuoja daugiausiai vietinės kilmės prekių, ir ekonomistai nerimauja, kad pavėlavusios tendencijos ateityje gali paveikti ir Lietuvą.

A.Izgorodinas: yra ir teigiamas poveikis – gali tekti daugiau užsakymų

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Lietuvai Vokietijos ekonominės bėdos yra ir blogos, ir geros naujienos.

„Kalbant apie geras naujienas, yra keli aspektai. Vertinant naujausius eksporto skaičius į Vokietiją, tai kol kas poveikio beveik nėra. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per šių metų 5 mėnesius į Vokietiją išaugo 11,5 proc., nepaisant to, kad kiekvieną mėnesį iš eilės Vokietijos pramonė, nuo kurios mūsų gamintojai yra labai priklausomi, jos gamybos apimtys krenta“, – sako A.Izgorodinas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Jis atkreipia dėmesį, kad visuomet Lietuvos ekonomika į tendencijas Vakaruose reaguoja vėluodama.

„Dėl to kol kas dar nereikėtų stebėtis, kad mes dar augame, nes dalis kompanijų tiesiog realiai gamina ir eksportuoja pagal senas sutartis. Kitas dalykas, kas yra labai svarbu, yra tai, kad Vokietijos vidaus rinka išlieka labai stipri ir nedarbo rodiklis išlieka labai žemas – tai irgi palaiko eksportuotojus, kurie į Vokietiją eina su galutinio vartojimo produktais“, – sako A.Izgorodinas.

Jis pastebi, kad Vokietijoje įmonių bankrotų skaičius netgi mažėjo, o šis indikatorius signalizuoja, kad įmonių būklė neblogėja.

„Gali gal ir paradoksaliai nuskambėti, iki tam tikro lygmens Vokietijos pramonės nuosmukis mūsų įmonėms yra naudingas. Kalbėjausi su keliomis inžinerinės pramonės srities kompanijomis, jos sako, kad kol Vokietijoje yra gerai, pramonė ir ekonomika auga, kartais vokiečių įmonėms yra neįdomu perkelti gamybos į Lietuvą. Jiems tai papildomi kaštai. O kai situacija ten blogėja, kai atsiranda nuosmukis, tuomet priešingai, daliai vokiečių kompanijų perkelti gamybą tampa įdomiau – ta prasme, pagal sutartis pateikti užsakymus mūsų gamintojams. Nes tokiu būdu jie optimizuoja kaštus ir gali šiek tiek palaikyti savo eksportą. Vis tiek Lietuvoje gaminti yra pigiau nei Vokietijoje“, – pastebi A.Izgorodinas.

Ekonomistą ramina ir tai, kad Vokietijos valdžios finansinė situacija yra stipri, ji turi pajėgumų remti ekonomiką.

„Vokietija šiuo metu turi beveik 2 proc. BVP biudžeto perteklių, ir, kiek teko skaityti, jie šiais metais ir kitais metais ketina didinti išlaidas ir skatinti savo ekonomiką. Tai irgi gerai – nors pramonė yra pagrindinė baimė rinkoje, kad Vokietijos ekonomika kris, išlaidos gali palaikyti vidaus vartojimą“, – sako A.Izgorodinas.

Nerimauja dėl prastų lūkesčių

Tačiau rizikos Vokietijos ekonomikoje taip pat reikšmingos, pripažįsta A.Izgorodinas.

„Nors Lietuvos eksportas vis dar auga, jau matau vieną sektorių, kuris pajuto Vokietijos pramonės nuosmukį – tai yra metalų, mašinų ir įrenginių segmentas. Jų eksportas į Vokietiją krito 6 proc. ir tikėtina, kad tam įtakos turėjo būtent Vokietijos pramonės nuosmukis. Šių metų birželį Vokietijos pramonės gamyba krito virš 6 proc. ir tai buvo didžiausias minusas per šiuos metus“, – sako A.Izgorodinas.

Ekonomistą neramina, kad Vokietijos pramonės nuosmukis užtruko.

„Lūkesčiai rodo, kad artimiausiu metu Vokietija išliks nuosmukio zonoje, ir gamyba toliau turėtų trauktis. Įmonių lūkesčiai buvo stabilizavęsi balandį-gegužę, bet dabar nuotaikos vėl pradėjo blogėti. Tai vėlgi rodo – artimiausiu metu tikėtis, kad Vokietijos pramonė atšoks ir ten gamyba staiga pradės augti, būtų šiek tiek naivu. Esminė rizika – kiek dar užsitęs tas pramonės nuosmukis ir ar tas nuosmukis spės paveikti vidaus rinką“, – sako A.Izgorodinas.

123RF.com nuotr./Investuotojai
123RF.com nuotr./Investuotojai

Pasak jo, pirmųjų signalų jau yra – nedarbas Vokietijoje pradėjo šiek tiek didėti. Tačiau jis tebėra arti istorinių žemumų ties 3 proc.

„Pagrindinė rizika ir nežinomasis – kas bus su vokiečių pramone antrą šių metų pusmetį. Ar sugebės jie stabilizuotis ir atsigauti. Situacija pasaulio ekonomikoje vis tiek nebus palanki“, – sako A.Izgorodinas.

T.Povilauskas: dramatizuoti nereikėtų, stebime, kas bus toliau

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad Vokietija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, į kurią keliauja vietinės kilmės prekės.

„Kur yra problemos, kodėl Vokietijos ekonomika yra sulėtėjus – tai labiausiai būtent automobilių ir mašinų pramonė. Į šį sektorių žiūrime kaip į labiausiai pažeidžiamą. Vieningų neigiamų naujienų nėra, tačiau yra signalų, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonės gali turėti mažesnius užsakymus, žvelgiant į priekį“, – dėsto T.Povilauskas.

Pasak jo, kiti Vokietijos sektoriai pakankamai sveiki – tiek mažmeninė prekyba, tiek paslaugos „juda pakankamai neblogu tempu“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

„Iš esmės pagrindinis klausimas – kada atsigaus Vokietijos automobilių pramonė. Mes galvojome, kad gal antrą ar trečią ketvirtį bus pagerėjimas, bet jo kol kas nematome. Yra paskelbti liepos mėnesio automobilių gamybos duomenys, ir vėlgi ten nėra pliuso, metinis pokytis, regis, neigiamas. Tai iš esmės rodo, kad automobilių gamyba neauga. Tai ir paveiks užsakymus partneriams tiek Vidurio ir Rytų Europoje, tiek ir Lietuvoje“, – sako T.Povilauskas.

Ekonomistą stebina, kad Lietuva net ir šiomis aplinkybėmis sugeba auginti eksportą į Vokietiją.

„Džiaugiamės, kad kažkodėl mes dar esame mylimi ir konkurencingi, ir tą rodo pirmas pusmetis – lietuviams vokiečiai dar nemažina užsakymų. Tačiau yra nerimo dėl artimiausių ketvirčių“, – sako T.Povilauskas.

Tačiau jis įspėja, kad jei sušlubuotų vokiečių vartojimas ir paslaugų sektorius, problemos taptų gerokai didesnės.

„Ko vokiečiai labiausiai bijo – ar iš pramonės skepsis nepersimes į paslaugų sektorių ir namų ūkių vartojimą. Ir taip labai gali būti, tada būtų didesnės problemos. Centriniai bankai tikriausiai stengsis neleisti įsivyrauti blogoms nuotaikoms, be to, Vokietija turi nemažų galimybių paleisti ekonomikos skatinamąją politiką ir iš valdžios išlaidų pusės. Tam reikia tik aštraus politinio sprendimo. Tad labai nedramatizuojame, bet atidžiai stebime, kaip čia vystysis toliau“, – sako T.Povilauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

Pigūs pinigai – tik Lietuvoje nedaug skolintojų

A.Izgorodinas pastebi, kad prasti ekonominiai rodikliai neskatins centrinių bankų didinti palūkanų – skolininkai ilgesnį laiką galės džiaugtis mažomis palūkanomis.

„Pagrindinė problema, kad tos žemos palūkanos nelabai išjudino skolinimosi apimčių euro zonoje. Standartinė įmonė didžiąją dalį pinigų plėtrai ima iš vidaus išteklių. Nepaisant to, kad pinigai pigūs ir palūkanos neigiamos, bet, fundamentaliai žiūrint, euro zonos mastu skolinimosi apimčių tai neišjudino. O Lietuvoje priešingai – skolinimo apimtys verslui mažėja. Šių metų birželį bankų paskolų portfelis įmonėms traukėsi 2,9 proc.“, – sako A.Izgorodinas.

Jis patikina, kad verslui vis sunkiau gauti paskolas, ir tą atskleidžia Lietuvos banko atlikta apklausa.

„Bankai akivaizdžiai pradėjo griežtinti skolinimo sąlygas. Galbūt įžvelgia, kad Lietuvos ekonomikos augimo ciklas eina link pabaigos ir taip gerai, kaip buvo anksčiau, nebebus. Lietuvos banko apklausa rodo, kad šiemet 27 proc. verslo prašymų dėl kredito suteikimo ar termino pateikimo buvo atmesti. Pernai pirmą pusmetį buvo 22 proc. Žiūrint smulkaus verslo segmentą – 61 proc. smulkių įmonių paraiškų dėl kredito buvo atmesta, ir 43 proc. įmonių planuoja nuo 80 iki 100 proc. savo plėtros finansuoti vidaus ištekliais“, – vertina A.Izgorodinas.

Anot jo, verslas dėl to ieškosi alternatyvių skolinimosi būdų, todėl auga tarpusavio skolinimasis tarp pačių įmonių, daugėja prekybos kredito ir faktoringo paslaugų, taip pat dažniau leidžiamos obligacijos.

„Objektyviai žiūrint, šiuo metu Lietuvos ekonomika tikrai atrodo labai gerai, BVP pirmą pusmetį išaugo 4 proc., eksportas išaugo beveik 9 proc., ta pati pramonė išaugo 7 proc., ir kol kas nematyti iš mūsų įmonių, žvelgiant į duomenis, kad verslas spaustų kažkokį stabdį ar staiga neinvestuotų. Bet finansavimo trūkumas ir griežta bankų politika tampa problema šiuo metu, nes šiuo metu dalis įmonių turi galimybes plėstis, bet negali“, – sako A.Izgorodinas.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką