Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktas maisto prekių kainų palyginimo tyrimas, kurio metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse. Kainų palyginimą Pricer.lt atliko Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, JK, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Airijoje.
„Apie 90 proc. maisto prekių rinkos užima 5 žaidėjai, o 40 proc. rinkos užima vienas jų. Lyginome populiariausias ir svarbiausias maisto kategorijas“, – ketvirtadienį sakė Irma Gudžiūnaitė, teisingumo viceministrė.
Ji pastebėjo, kad kainos Lietuvoje sparčiai vejasi kainas visoje Europos Sąjungoje.
Lietuva jau nėra pigių prekių šalis. Maisto produktų kainų lygis sparčiai vejasi ES kainų lygį, – sakė I.Gudžiūnaitė.
„Lyginant ES šalyse parduodamus produktus, Lietuva jau nėra pigių prekių šalis. Maisto produktų kainų lygis sparčiai vejasi ES kainų lygį. Už daugumą produktų mokame panašiai, kaip moka Europa. Nuo ES vidurkio vidutiniškai atsiliekame tik 5-6 proc., o už atskirus produktus mokame jau ir daugiau nei vokiečiai ar prancūzai“, – aiškino I.Gudžiūnaitė.
Tiesa, nė už vieną prekę, kurios kainos buvo lygintos, nemokame ir didžiausios kainos. Tiesa, Lietuva savo kainomis neretai lenkia tokias didžiąsias rinkas kaip Vokietija ar Prancūzija.
Pavyzdžiui, Lietuvoje sumuštinių duona brangesnė nei Prancūzijoje, „Danone ACTIMEL“ brangesnis nei Vokietijoje, sviesto kainomis lenkiame ir prancūzus, ir vokiečius.
Lietuviai už kavą „Lavazza“ moka daugiau nei britai, italai, lenkai, estai, bet mažiau nei vokiečiai, latviai ar airiai.
Saldainiai „Raffaello“ Lietuvoje kainuoja bene pigiausiai – dar mažiau moka tik latviai, prancūzai, lenkai ir vokiečiai.
Už vieną litrą pieno Lietuvos gyventojai moka beveik mažiausią kainą – 0,95 Eur (pigiau moka tik lenkai ir estai, o Belgijoje šis produktas kainuoja 1,15 Eur).
Iš tyrime analizuotų prekių lietuviai taip pat moka vieną mažesnių kainų, palyginti su kitomis valstybėmis, už apelsinų sultis, „President“ sūrį, „Coca-Cola“ limonadą, „Philadelphia“ tepamąjį sūrį, bulvių traškučius „Pringles“.
Tačiau yra ir tokių prekių, kurias Lietuvos gyventojai perka brangiau nei kitų tyrime lygintų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, sviestas brangiau nei Lietuvoje kainuoja tik Latvijoje, Čekijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Populiaraus 600 gramų šokolado ir riešutų kremo „Nutella“ pakuotė mūsų šalyje yra trečia pagal brangumą ir kainuoja 4,99 Eur (brangiau moka tik Slovakijos ir Latvijos gyventojai, o Vokietijoje ši prekė kainuoja 3,03 Eur, Belgijoje – 3,32 Eur).
Tyrime taip pat pažymima, kad Lietuvos vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp tyrime atrinktų valstybių. Jis yra 4,2 karto mažesnis nei Vokietijoje ir 3,2 karto mažesnis nei Prancūzijoje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva ir Latvija yra vienos iš nedaugelio valstybių, kuriose nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams.
85 proc. batų Lietuvoje kainuoja brangiau nei JK
Rugpjūtį pristatyta pirma šio tyrimo dalis. Tuomet paaiškėjo, kad drabužių kainos sudaro 105 proc. ES vidurkio, batai – 101,4 proc. ES vidurkio, buitinė technika yra pigesnė Latvijoje ir Estijoje, o kainų vidurkis yra artimas ES vidurkiui.
Batai Lietuvoje yra tik maždaug pusantro procento brangesni nei ES, tačiau beveik 5 proc. brangesni nei Ispanijoje. Be to, 85 proc. tirtų prekių Lietuvoje yra brangesnės nei Didžiojoje Britanijoje.
Buitinės technikos kainos yra artimos ES vidurkiui, tačiau, pavyzdžiui, per 6 proc. didesnės nei Latvijoje, kainuoja maždaug tiek pat, kiek Lenkijoje.
T. Povilauskas apie maisto kainų tyrimą: labiau remčiausi „Eurostato“ duomenimis
Norint objektyviai palyginti kainas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, reikia tirti standartinį vartotojo krepšelį, o ne vien importuojamas brangesnes prekes, teigia SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas, kurį pakalbino naujienų agentūra BNS.
„Paimti „Rafaelo“, „Ferrero“ saldainiai, „San pellegrino“ vanduo... Turbūt retas lietuvis šituos maisto produktus perka, nes pagal Lietuvos kainų lygį šitos prekės yra priskirtinos prie brangesnių“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, tyrimas turi daug silpnybių, todėl tikslingiau būtų remtis „Eurostato“ duomenimis, pagal kuriuos Lietuvoje maisto kainos yra 20 proc. mažesnės nei ES šalių vidurkis.
Paimti „Rafaelo“, „Ferrero“ saldainiai, „San pellegrino“ vanduo... Turbūt retas lietuvis šituos maisto produktus perka, nes pagal Lietuvos kainų lygį šitos prekės yra priskirtinos prie brangesnių, – svarstė T.Povilauskas.
„Manau, kad jie geriau atsižvelgia į tai, ką žmonės perka ir kas yra suvartojama. Atsirinkti 40 prekių, brangesnių ir dar internete, manau, Statistikos departamentas skaičiuoja tinkamiau ir adekvačiau“, – sakė SEB analitikas.
Anot T. Povilausko, importuojamų prekių kainos skirtingose šalyse gali skirtis dėl maržų, įtakos joms turi ir konkurencijos sąlygos, perkamoji galia, prekės populiarumas.
„Kiek tie prekių ženklai paklausūs, gal kai kur „Rafaello“ labai populiarūs, ten galbūt ir kainos sumažintos. (...) Be to, kuo nuo Lietuvos atvežimo punktas tolesnis, natūralu, kad į prekės kainą įsiskaičiuoja ir didesnė atvežimo savikaina“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, remiantis „Eurostatu“, Lietuvoje maistui išleidžiama pakankamai daug, tačiau šių ir kitų išlaidų santykis yra mažėjantis.
Nieko naujo
Dar balandį Lietuvos banke lankėsi Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komiteto nariai. Jiems Lietuvos banko specialistai aiškino apie kainų augimą. Jų teigimu, nors infliacija šalyje ir yra didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tai yra normalu, mat Lietuva žemyne vis dar priskiriama prie besivystančių valstybių.
DAUGIAU SKAITYKITE ČIA: Prekės, kurios Lietuvoje jau kainuoja brangiau nei Europos Sąjungoje
ES kainų lygį jau yra viršijusios aprangos ir avalynės prekių kainos (2016 m. duomenimis, jos ES kainų lygio vidurkį viršijo atitinkamai 4,3 ir 2,7 proc.). Lietuvos banko specialistams tai nėra jokia naujiena – tendencija stebima nuo 2008 metų.
Tuo metu paslaugos Lietuvoje yra gerokai pigesnės nei vidutiniškai ES.
Yra ir tokių prekių bei paslaugų (pvz., transporto paslaugos, elektra, dujos ir kitas kuras, tabakas), už kurias Lietuvoje mokama apie 40 proc. mažiau nei ES.
