Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sumažinus išgryninamų pinigų limitus, atlyginimų darbuotojai reikalauja grynaisiais

Bankomatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Bankomatas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos vartotojų institutas teigia, kad grynieji pinigai, kuriais iki šiol vyksta apie 81 proc. atsiskaitymų, vartotojams patogūs dėl keleto priežasčių: jais paprasčiau naudotis, lengviau stebėti išleidžiamų pinigų sumas, atsiskaitymas grynaisiais nieko nekainuoja.

Tačiau nuolat mažinantys nemokamo išgryninimo limitus komerciniai bankai, panašu, neketina sustoti. Sprendimas nuo liepos sumažinti bankomatuose išgryninamų pinigų sumas, o viršijus jas išgryninimą apmokestinti, sukėlė premjero nepasitenkinimą. Dar mėnesio pradžioje jis pareiškė, kad Lietuvos bankas turi suvaldyti komercinių bankų įkainių už pinigų išgryninimą augimą, o šią savaitę Vyriausybė kreipėsi į Lietuvos banko valdybą, reikalaudama išsiaiškinti, kodėl didėja paslaugų kainos.

Atsakymas turi būti pateiktas dar šią vasarą. Bankų politika nepatenkinti vartotojai, tačiau galop ji išvedė iš kantrybės ir Lietuvos banko valdytoją.

Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas šią savaitę, kalbėdamas apie komercinių bankų perdėtą apsidraudimą ir nenorą teikti paskolas, nevyniojo žodžių į vatą.

„Sėdėti ant lovos krašto, supti kojomis, krapštyti nosį ir sakyti – ne, aš neprisiimsiu rizikos, geriau kredituoju ten tą, už ką galiu paimti įkaitą, dar prisiimti visokių asmeninių laidavimų, garantijų – ir sau guliu ant pečiaus ta prasme. Taip nėra. Tokioje konkurencingoje aplinkoje reikėtų truputį būti lankstesniems“, – įsitikinęs V. Vasiliauskas.

Panašu, kad bankai pastaruoju metu linkę uždirbti ne iš kreditavimo ir palūkanų, o didindami kitų finansinių paslaugų įkainius, pavyzdžiui, išgryninimo. Bankų asociacijos vadovas teigia, kad didieji bankai orientuojasi į didesnes pajamas uždirbančius klientus ir verslo aptarnavimą, todėl yra priversti investuoti į naujas technologijas, kad galėtų konkuruoti su kitų šalių bankais, ir tam jiems reikia lėšų. Ta konkurencija ateityje tik didės, todėl galima manyti, bankai neskubės mažinti paslaugų įkainių.

Ar vietiniam, ar bet kurios šalies bankui daryti vietinius pavedimus bus visiškai tas pats, tokie pat kaštai. Mes ateiname į naują konkurencingą erdvę ir bankai turi išlaikyti konkurencingumą, – LRT Televizijai sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

„Kai nuo kitų metų prisijungsime prie bendros mokėjimų erdvės eurais ir kainodara bus visiškai suvienodinta ir konkurencinga visų Europos bankų atžvilgiu. Ar vietiniam, ar bet kurios šalies bankui daryti vietinius pavedimus bus visiškai tas pats, tokie pat kaštai. Mes ateiname į naują konkurencingą erdvę ir bankai turi išlaikyti konkurencingumą“, – LRT Televizijai sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Kita vertus, bankai, nors ir nori, kad jų klientai naudotųsi elektronine bankininkyste, nelinkę mažinti jos įkainių ar neapmokestinti finansinių operacijų. Jų pasirinktas kelias – riboti išgryninimą, didinant šios paslaugos apmokestinimą.

„Šioje srityje labai tikiuosi rimtų bankų žingsnių, kad jie kažkaip sugebės perlaužti, pakeisti savo mąstymą ir orientuotis į operacijų skaičiaus didinimą, bet ne į operacijų branginimą. Tada galbūt bent jau pamatysime elektroninės bankininkystės įkainių mažėjimą. Dabar jie yra aiškiai per dideli“, – tikina asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Vartotojų instituto vertinimu, bankų pasirinkta strategija mažinti nemokamai išgryninamų pinigų sumas ne tik riboja vartotojų pasirinkimo laisvę, bet ir sudaro prielaidas brangti finansinėms paslaugoms. Pasak instituto, tyrimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse atsiskaitymas grynaisiais išlieka dominuojančiu mokėjimo būdu, ypač kalbant apie mažesnės vertės kasdienius atsiskaitymus, pavyzdžiui perkant maistą.

„Grynieji pinigai suteikia tam tikrą saugumo jausmą vartotojams. Žinant, kokia situacija buvo Lietuvoje –griuvo du bankai – žmonės tiesiog nori turėti grynųjų. Tai yra jų psichologinis poreikis, jų, kaip vartotojų, pasirinkimo teisė, todėl manytume, kad tą teisę reikėtų gerbti“, – teigia Vartotojų instituto atstovas Tomas Taškauskas.

Verslo darbdavių konfederacijos vadovas sako, kad darbdaviai jau sulaukia darbuotojų prašymo atlyginimus mokėti grynaisiais, o tai taptų skausminga darbdaviui.

„Jau ir mano darbuotojai pradėjo kalbėti apie tai, kad jiems tai jau ganėtinai skausminga. Žmonės norės grynųjų, o jų išgryninimas įmonei gali kainuoti labai daug. Todėl ir sakau, kad Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba jau dabar turi labai rimtai žiūrėti, kas čia vyksta“, – pabrėžia Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Centrinio banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad dar gegužės mėnesį Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija yra pateikęs teisinį mechanizmą, pagrįstą europinės bazinės sąskaitos direktyvos perkėlimu į Lietuvos teisinę bazę. Jis sudarytų galimybę Lietuvoje reguliuoti kai kurių finansinių paslaugų įkainius.

„Šitame pateiktame projekte numatyta, kad konkretų krepšelį nustatys Lietuvos bankas, atsižvelgęs į visus niuansus, tačiau pirminiame variante numatyta, kad ši suma svyruotų apie 500 eurų. Į šį paslaugų paketą įeitų ir grynųjų pinigų išgryninimas, įnešimas, įskaitymas į sąskaitą, pavedimai, tiesioginis debetas ir visa kita, ką suprantame, kaip paprastas mokėjimo paslaugas“, – aiškina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Kada tas įstatymas bus svarstomas ir ar jis bus priimtas, kita vertus,  ar jis įgalins bankus pakeisti paslaugų įkainius, dar toli gražu neaišku, todėl kol kas vartotojai suranda kitų būdų, kaip išsigryninti pinigus be papildomų mokesčių – kas pašte, kas – prekybos centruose.

Beje, pagal naujausią Lietuvos banko statistiką, kuria remiasi vartotojų institutas, per 2013 m. bankai įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais įkainius pakėlė vidutiniškai dukart. Taip pat padidintas ir grynųjų pinigų pasiėmimo bankų padaliniuose įkainis bei pradėtas imti komisinis mokestis už grynųjų įmokėjimą į savo sąskaitą padaliniuose. Tačiau augantys įkainiai nepaskatino žmonių plačiau naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis – operacijos grynaisiais pinigais vis dar sudaro 81 proc. visų atsiskaitymų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką