Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos, norintys užsiimti maisto gaminimu nors ir nedideliais kiekiais, privalo keisti patalpų paskirtį, kad jos būtų negyvenamos. Dažnai tai tampa neįveikiama kliūtimi ir skatina žmones verslauti nelegaliai.
„Manau, kad smulkiajam verslui taikomi per griežti reikalavimai. Ta savikontrolė, kai vienas žmogus dirba ir sau įsakymus turi parašyti, kad išvalytų grindis, dezinfekuotų patalpas, kartais tiesiog atrodo juokingai“, – skundėsi duonos kepėja Elvyra Vasiliauskienė.
Tad parengtas supaprastintų reikalavimų projektas. Jam įsigaliojus būtų galima mažais kiekiais gaminti patiekalus, duonos ir konditerijos gaminius namuose.
„[Pagal naują tvarką maistą būtų galima gaminti] bendrose patalpose, tarkime, virtuvėje, kurioje valgo jūsų šeima. Tik yra nustatyti tam tikri reikalavimai. Tas įteisinta visai neseniai vyriausybės nutarimu. Tik, be abejo, ši veikla neturi trukdyti tretiesiems asmenims“, – įspėja Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Vartotojų teisių gynėjai sako atsargiai žiūrintys į būsimą liberalizavimą.
„Mums kelia nerimą, ar tikrai bus užtikrinta maisto kontrolė, saugos kontrolė. Ir kyla dar vienas klausimas – ar nesukels pasipiktinimo, pavyzdžiui, jeigu tokia įmonė bus įsteigta daugiabučio namo vieno iš butų virtuvėje. Taip pat nežinia, kas bus daroma su maisto atliekomis“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė.
Nors supaprastintą tvarką norėta taikyti kuo greičiau, ją dar tenka derinti su Europos Komisija. Tikimasi, kad palengvintų reikalavimų mažieji gamintojai sulauks gegužę.
