Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 1d. 08:36

Švedijos investicijos Lietuvoje – kaip dar labiau išnaudoti jų potencialą?

Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Grynieji eurai
Jau daugybę metų pagal tiesiogines investicijas Lietuvoje pirmaujantys švedai vertina šios šalies biurokratinį lankstumą, talentingų specialistų pasiūlą ir esamas galimybes, pasakoja Švedijos prekybos rūmų nariai. Toks pasitikėjimas šalies investicine aplinka Lietuvai suteikė ne tik finansinės naudos, sukūrė daugybę darbo vietų, bet ir leido pasisemti naudingos verslo kultūros patirties. Tiesa, patys verslo atstovai įsitikinę, kad Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas turi daug potencialo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įvertina investicinę aplinką

Lietuvoje pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas ryškia lydere ir toliau išlieka Švedija – praėjusių metų duomenimis, iš šios šalies kapitalo įmonių atkeliavo 3,6 mlrd. eurų iš visų 19,3 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Daugiausiai jos nukreiptos į telekomunikacijų, bankų, gamybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius. Dėl šių investicijų Lietuvoje įkurta apie 200 įmonių, kuriose įdarbinta maždaug 22 tūkst. specialistų.

Kaip teigia Švedijos kapitalo investicijų kompanijos ir Lietuvoje veikiančių Švedijos prekybos rūmų (angl. Swedish Chamber of Commerce in Lithuania) narės „Eastnine“ vadovas Kęstutis Sasnauskas, švedų investuotojų dėmesys Lietuvai buvo juntamas dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje. Tuomet pradėjo veikti Nacionalinė vertybinių popierių birža, o atsivėrus rinkai išryškėjo ir patrauklios investavimo galimybės.

„Šias galimybes labai paskatino geras investicinis klimatas – teigiamas požiūris į švedišką kapitalą, skaidrūs, sklandūs ir greiti su valdžios institucijomis susiję procesai. Įstojus į Europos Sąjungą, šie biurokratiniai procesai tapo dar efektyvesni. Investuoti skatino ir matomos sėkmės istorijos bei tai, kad maždaug 2000-ųjų pradžioje atsirado galimybė investuoti į biržos sąrašus neįtrauktas įmones ir nekilnojamąjį turtą“, – teigia K.Sasnauskas.

Jau daugiau nei du dešimtmečius investicijų srityje Lietuvoje dirbantis K.Sasnauskas gera investicine aplinka dar kartą įsitikino, kai ėmė vadovauti 2013 metais Lietuvoje veiklą pradėjusiai įmonei „Eastnine“. Vienas iš tokių pavyzdžių – sklandus ir profesionalus dialogas su miesto valdžia dėl procesų, susijusių su leidimų statyboms gavimu.

Atsižvelgia į darbo kultūrą

Apie institucijų geranoriškumą Lietuvoje teigiamai atsiliepia ir švediško kapitalo įmonės, Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje narės „Briox“ vadovas Johanas Nordqvistas. Šios įmonės produktų kūrimo ir rinkodaros komandos veikia Švedijoje, o nuolatinį ryšį su biuru Skandinavijoje palaiko Lietuvoje esantys pardavimo ir klientų aptarnavimo specialistai. Prie visų procesų prisiliečiantis J.Nordqvistas akcentuoja, kad šiandien investicinė aplinka Lietuvoje niekuo nenusileidžia Šiaurės Europos šalims – Švedijai, Norvegijai, Suomijai ir Danijai, o vienas svarbiausių kokybiškus rezultatus padedančių pasiekti veiksnių – aukšta darbo kultūra.

„Kiekvienoje šalyje, nesvarbu, ar tai būtų Lietuva, Latvija, Estija, ar Suomija, taikome tą patį veiklos modelį, kas padeda išlaikyti aukštą kokybės kartelę ir atspindėti grupės vertybes. Visgi kiekviena šalis yra unikali ir produktui bei paslaugoms suteikia malonų vietinį prieskonį. Pasiekti didesnį potencialą tokioms į naujausias technologijas orientuotoms įmonėms kaip „Briox“ leidžia ir tai, kad žmonės Lietuvoje yra atviri naujovėms, teigiamai žiūri į technologinę pažangą“, – pasakoja J.Nordqvistas.

Asmeninio archyvo nuotr./Johanas Nordqvistas
Asmeninio archyvo nuotr./Johanas Nordqvistas

Šiuo atveju žmogiškąjį faktorių akcentuoja ir „Eastnine“ vadovas. Anot K.Sasnausko, Lietuvoje yra daugybė ambicingų, išsilavinusių, kelias kalbas mokančių perspektyvių sektorių specialistų. Tai keičia ir požiūrį į šalį – jei daugybę metų apie Lietuvą buvo kalbama kaip pigesnės darbo jėgos šaltinį, dabar galima drąsiai kalbėti apie talentų ir kompetencijų centrus, kurie leistų įmonėms augti ir stiprinti savo konkurencingumą Šiaurės šalyse.

„Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimas niekada nebuvo toks stiprus kaip šiandien, o nuolat auganti abiejų šalių integracija ir Lietuvos plėtros potencialas šią tendenciją tik sustiprins. Svarbu ir tai, kad verslo kultūroje yra daugybė panašumų – man, lietuviui, dirbant su švedų kapitalo įmonėmis, kartais labai sunku pamatyti didesnius skirtumus. Visgi yra kur pasimokyti – Švedijoje visada stengiamasi rasti kompromisą, abiem pusėms naudingą sprendimą, kas lemia aukštą palankumo lygį, o Lietuvoje sprendimai priimami greičiau ir įtraukiant mažiau žmonių“, – teigia K.Sasnauskas.

Suteikia abipusę naudą

Anot „Eastnine“ atstovo, Lietuvoje veikiantys švedų investuotojai jau gali jaustis kaip namuose, o Švedijoje veikiančios lietuvių kompanijos taip pat nėra svetimos. Tai susiję ir su perimtomis vieni kitų vertybėmis bei pasaulinėmis tendencijomis.

„Matome vis didesnį susirūpinimą mus supančia aplinka ir bandymus padaryti savo elgesį atsakingesniu bei tvaresniu. Ši jau pasauline tapusi tendencija turi labai gilias šaknis Švedijos kultūroje – šios šalies įmonės yra tarp tvarumo lyderių, tai daro reikšmingą įtaką Lietuvos verslui. Tuo metu Švedijos įmonės galėtų išmokti iš Lietuvos verslo būti judresnės ir energingesnės, pritaikant naujas idėjas“, – teigia „Eastnine“ vadovas.

Savo ruožtu J.Nordqvistas antrina, kad šalių kultūros tampa vis panašesnės dėl artimesnio šalių ir verslo bendradarbiavimo. „Šalys ir verslas keičiasi gerosiomis praktikos, kurios absorbuojamos net į kultūrą. Ne išimtis ir mūsų įmonės veikla. Turėdami Švediją kaip pavyzdį, atitinkamai Lietuvoje taip pat siekiame pritaikyti geriausias verslo valdymo praktikas. Pozityvumo prideda ir Lietuvos rinkoje matomas didesnis noras plėtoti esamus verslo modelius modernesniais ir efektyvesniais metodais“, – teigia „Briox“ atstovas.

Abipusę naudą tiek Lietuvos, tiek Švedijos įmonėms mato ir Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje vykdančioji direktorė Jonė Šeštakauskaitė. Anot jos, minėtų šalių bendradarbiavimas iki šiol turėjo nemažos įtakos verslui Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbu ir pasinaudoti šia sinergija ateityje.

Asmeninio archyvo nuotr./Jone Sestakauskaite
Asmeninio archyvo nuotr./Jone Sestakauskaite

„Realios verslo sėkmės istorijos rodo, kad šalių bendradarbiavimas yra itin svarbus ir reikšmingas. Per daugybę metų Švedija padėjo Lietuvos versluose dar labiau įsitvirtinti tokioms pavyzdinėms vertybėms kaip pagarba žmogui, atvirumas ir pasitikėjimas institucijomis bei darbdaviu, lygiateisiškumas, skvarbesnis požiūris į žmogaus teises ir skaidrumas. Šiame kontekste Švedijos prekybos rūmai kartu su kitomis raktinėmis institucijomis, pavyzdžiui, Švedijos ambasada Vilniuje vaidina itin svarbų vaidmenį tiesdama tiesioginius tiltus tarp Švedijos ir Lietuvos verslų, skatindama verslo kontaktų plėtrą bei gilesnį vienas kito supratimą, taip pat tiesiogines Švedijos investicijas šalyje. Abipusis verslo gerųjų praktikų ir pavyzdžių dalijimasis tarp verslo atstovų yra svarbus faktorius nuolatiniam verslo padėties gerinimui. Tai taipogi didina abipusį šalių bendradarbiavimo potencialą. Daugiau nei per du dešimtmečius matyti sėkmės pavyzdžiai būtent to ir leidžia tikėtis“, – apibendrina J.Šeštakauskaitė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

02:58
18:16
00:38

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką