Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švedijos sprendimas: vietoj greitųjų kreditų reklamos – ekonomikos pagrindų mokančios laidos

Praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą.
Praktikoje yra užfiksuota atvejų, kai ir poros centų uždelstas mokėjimas sutrukdė gauti paskolą.
Šaltinis: LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
0
A A

Paskolų verslas Švedijoje paskutiniais metais augo itin sparčiai. Valstybinis antstolių biuras jau kelerius metus iš eilės stengiasi atkreipti šalies politikų dėmesį į augančią problemą – per lengvai suteikiamas paskolas ir per dideles palūkanas, kas dažniausiai jaunus žmones įklampina į skolas. Kaip problematiškiausios įvardijamos greitųjų kreditų įmonės.

Vyriausybė ėmėsi spręsti šį klausimą ir ruošiasi griežtinti reikalavimus paskolas suteikiančioms įmonėms. Jos turės griežčiau vertinti klientų mokumo galimybes, vietoj trumposios žinutės reikalauti raštiškos sutarties, kas turėtų sumažinti spontaniškai imamų paskolų skaičių, bei apibrėžti didžiausias galimas palūkanas, ko šiuo metu taip pat nėra.

Vyriausybė atkreipė dėmesį ir į antstolių darbo strategijas. Jau ateinančiais metais bus siūlomi tam tikri pakeitimai ir didesnės galimybės į skolas įklimpusiems žmonėms jas išmokėti, sumažinti arba išvis panaikinti. Apribotos ir greitųjų kreditų reklamos, o kaip atsakas joms rodomos ekonomikos pagrindų mokančios laidos. 

Vyriausybė ėmėsi spręsti šį klausimą ir ruošiasi griežtinti reikalavimus paskolas suteikiančioms įmonėms. Jos turės griežčiau vertinti klientų mokumo galimybes, vietoj trumposios žinutės reikalauti raštiškos sutarties.

Tikimasi eksporto augimo

Švedijos konjunktūros institutas periodiškai pateikia ekonomikos barometro rodiklius ir šalies ekonomines prognozes. Konjunktūros barometras prognozuoja bruto nacionalinio produkto prieaugį iki 3,1 proc. šiemet ir 3,3 proc. prieaugį 2016 m. Tokie duomenys paremti didėjančiu Švedijos eksportu.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika ir gana silpnas Švedijos kronos kursas skatina eksportą, kuris net kelerius metus iš eilės negavo prognozuojamo pelno. Anot Konjunktūros instituto, ateinančius dvejus metus Švedijos eksportas turėtų augti po 5 proc. per metus. Smulkiųjų verslininkų situaciją šalyje barometras vertina kaip neprogresuojančią, nerodančią didėjančių rodiklių. Žemiausius rodiklius per pirmąjį šių metų ketvirtį pateikė gamybos industrija.

Kaip skelbia Švedijos žiniasklaida, pusmetį dirbanti naujoji vyriausybė jau nebesitiki ir nebesiekia viešojo sektoriaus biudžeto pertekliaus. Valdantieji socialdemokratai sako, kad reikia siekti ne pertekliaus, o balanso. Tiesa yra tokia, kad viešasis sektorius savo biudžete jau kelerius metus deklaruoja minusą, o kalbos apie pertekliaus siekiamybę yra seniai pamirštos prieš tai valdžiusių moderatų. Kaip sako ekonomikos ekspertai, tam, kad Švedija pasiektų biudžeto ekonominį balansą, reikia imtis rimtų politinių veiksmų.

Rimta problema – bedarbystė

Darbo Švedijoje neturi beveik 8 proc. darbingo amžiaus gyventojų ir tai – nuolatinė karšta diskusijų tema. Imtasi įvairiausių projektų ir programų bedarbystei mažinti, o aukštasis išsilavinimas visais laikais buvo suvokiamas kaip vienas pačių tiesiausių kelių gauti darbą. Švedijoje aukštasis išsilavinimas yra nemokamas, sukurta daugybė naujų vietų universitetuose, tačiau darbo rinka vis tiek neveikia taip, kaip tikėtasi, sako ekonomikos profesorius Johanas Eklundas.

Per paskutinius 30 metų, aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių padvigubėjo nuo 20 proc. iki 40 proc., o bedarbystė, tada nesiekusi nė 3 proc., dabar sudaro kone 8 proc. Problema yra rasti tinkamos kompetencijos darbuotojų, sako profesorius. Žmonės su aukštesniu, nei reikalauja darbo rinka, išsilavinimu dažniau gyvena iš bedarbystės draudimo išmokų, nei eina dirbti paprastesnio darbo.

Švedijos bažnyčia pateikė rekordinius skaičius – kone 900 mln. pelną per 2014 m. Bažnyčios kapitalas per paskutinius 10 metų išaugo 83 proc., o valdomas turtas siekia 7 mlrd. Švedijos kronų.

Turtingėja švedai ir šalies Bažnyčia

Švedai tampa vis turtingesni. Auganti nekilnojamo turto vertė, Švedijos ir užsienio akcijos, taupymo fondai, privatūs pensijų fondai kaupia gyventojams turtą – tokią išvadą neseniai pateikė SEB banko analitikai. Tačiau, didėjant gyventojų turtui, didėja ir jų skolos. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2014 m. ketvirčiu, gyventojų skolinimasis padidėjo 5,6 proc. Tačiau, vertinant pagal aštuonerių metų duomenis, tokie skolinimosi rodikliai vis dėlto yra labai žemi. Prieš ekonomikos krizę gyventojai skolinosi dvigubai daugiau.

Balandis Švedijoje – metinių pajamų deklaracijų mėnuo. Švedijos bažnyčia pateikė rekordinius skaičius – kone 900 mln. pelną per 2014 m. Bažnyčios kapitalas per paskutinius 10 metų išaugo 83 proc., o valdomas turtas siekia 7 mlrd. Švedijos kronų. Įvairios apklausos teigia, kad Bažnyčios vaidmuo švedų gyvenime nėra didelis, tačiau deklaracijos skaičiai rodo, kad religinės tradicijos Švedijoje klesti.                

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką