Baiminomės, kad MMA padidinimas turės neigiamą įtaką užimtumui. Panašu, kad šis sprendimas pasiteisino, - ketvirtadienį „Swedbank“ makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė N.Mačiulis.-Reikia pripažinti, kad 1 tūkst. litų atlyginimas nėra toks, kuris iš esmės destabilizuoja Lietuvos įmonių konkurencingumą. MMA padidinimas iš dalies tik sukūrė problemas žemiausios kvalifikacijos darbuotojams ir ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bet jei būtų eksperimentuojama toliau, kaip kai kurie politikai kalba apie MMA didinimą, mes galėtume pamatyti ryškų neigiamą poveikį – bedarbių skaičiaus didėjimą ir įmonių konkurencingumo mažėjimą.“
Ekonomisto teigimu, Lietuvoje MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis siekia 46,8 ir tai yra daugiau nei Europos vidurkis. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik tris valstybes – tai Maltą, Slovėniją ir Graikiją, į kurias neturėtume lygiuotis. Esą tai rodo, kad Lietuvoje problema yra ne MMA, o per mažas vidutinis darbo užmokestis ir per didelė darbo sąnaudų mokestinė našta. Todėl reikėtų ieškoti galimybių kaip pakelti vidutinį darbo užmokestį.
Pasak ekonomisto, neigiamų MMA padidinimo pasekmių nesimato, nes įmonės, kurios, neturėjo galimybių padidinti MMA, tai padarė nelegaliai.
„Turbūt kai kurios įmonės kai kurių darbuotojų darbo sutartis performino iš pilno į pusę etato ir tokiu būdu sumažino savo oficialias išlaidas. Negalime sakyti, kad MMA didinimas išsprendė atlyginimų vokeliuose problemą, galbūt ją dar labiau paaštrino“, - sako ekonomistas.
