„Swedbank“ pažymėjo, kad daugelis pagrindinių dviejų finansų priežiūros institucijų pareikštų pastabų atitinka paties banko išvadas.
„Praeityje bankas neskyrė pakankamai išteklių ir kompetencijos tinkamai valdyti klientų ir trečiųjų šalių pinigų plovimo riziką. Atsakomybės padalijimas banke nebuvo pakankamai aiškus, o bankas ne visada laikėsi vidaus politikos reikalavimų. Klientų pažinimas ir rizikos vertinimas išlieka sritimis, kuriose „Swedbank“ veikloje buvo ir vis dar yra trūkumų. Tai taikoma banko padalinimas ir Švedijoje, ir Estijoje“, – pripažino „Swedbank“.
„Pastaraisiais metais „Swedbank“ nuolat tobulino sisteminį palaikymą, procesus ir kasdienę tvarką. Bankas taip pat nutraukė ryšius su klientais, kurie neatitiko norminių reikalavimų ar banko politikos“, – pridūrė bankas.
„Nepaisant to, banko vykdomas kovos su pinigų plovimu procesas turėjo ir vis dar turi tam tikrų trūkumų“, – pripažino banko atstovai.
„Remdamasis šiomis įžvalgomis, „Swedbank“ šiuo metu deda daug pastangų, kad užtikrintų tolesnį norminių aktų laikymąsi. Šių metų vasario mėnesį buvo pasamdyta tarptautinė teisininkų bendrovė „Clifford Chance“, kad atliktų vidinį banko trūkumų tyrimą. Tikimasi, kad tyrimas bus baigtas 2020 metų pradžioje“, – teigiama banko pranešime.
„Clifford Chance“ taip pat pateiks rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad „Swedbank“ atitiktų geriausią pramonės praktiką ir teisinius lūkesčius.
Naujas banko padalinys – kovos su finansiniais nusikaltimais skyrius – nuo balandžio dirba siekdamas nustatyti banko procesų trūkumus ir plėtoti banko galimybes užkirsti kelią visų rūšių finansiniams nusikaltimams.
Informaciją apie savo pastangas stiprinant kovą su pinigų plovimu ir kitomis finansinėmis nusikalstamomis veiklomis bankas pateiks kitoje tarpinėje ataskaitoje spalio 23 dieną.
