Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 28, 08:20

Tadas Gudaitis: Kokia infliacijos įtaka pensijų fonduose kaupiamoms lėšoms?

Daugelis pasaulio šalių šiuo metu susiduria su pastarųjų kelių dešimtmečių rekordus mušančia infliacija. JAV ir euro zonoje metinė infliacija siekia apie 8-9 proc., o Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra perkopusi 20 proc. ribą. Pensijų fonduose kaupiamoms gyventojų lėšoms infliacija turi dvejopą įtaką − tad ką reikėtų žinoti kaupiančiajam?
Tadas Gudaitis
Tadas Gudaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Investicijos didina pinigų vertę

Infliacija dažnai palyginama su graužiku, kuris laikui bėgant pamažu mažina pinigų vertę. Kai įprastomis sąlygomis infliacija per metus siekdavo apie 2-3 proc., kasdieniame gyvenime jos praktiškai nepastebėdavome. Tai dažniausiai reikšdavo, kad prekės ar paslaugos brangsta nežymiai arba brangimas fiksuojamas tik tam tikrose jų kategorijose.

Infliacijos rodikliui priartėjus prie 10 proc. ar ją viršijus, kaip šiuo metu yra Baltijos šalyse, padidėja daugelio kategorijų prekių ir paslaugų kainos, o išaugusias pragyvenimo išlaidas pajunta daugelis gyventojų.

Jei vyraujant aukštai infliacijai laikome tam tikrą pinigų sumą grynaisiais arba sąskaitoje, po metų ar ilgesnio laiko už ją galėsime įsigyti mažiau prekių ir paslaugų. Todėl siekiant ilgalaikių taupymo tikslų, rekomenduojama santaupas „įdarbinti“ – investuoti į bendrovių akcijas, įsigyti obligacijų ar kitų vertybinių popierių bei gauti tam tikros grąžos.

Saugesnių priemonių, pavyzdžiui, obligacijų grąža įprastai padeda atsverti vidutinės infliacijos poveikį. Investavę į tokio tipo saugias priemones, per ilgą laikotarpį turėtume išsaugoti savo pinigų vertę bei apsaugoti santaupas nuo didelių finansų rinkų svyravimų.

Tuo metu investavę į akcijų fondus ar akcijas, galime tikėtis ilguoju laikotarpiu uždirbti 8-9 proc. siekiančią grąžą ir taip ne tik panaikinti infliacijos įtaką, bet ir padidinti sukauptų pinigų vertę.

Kaip tai veikia pensijų fondo lėšas

Pensijų fonduose kaupiamas gyventojų lėšas infliacija veikia ir jos poveikis toks pat, kaip ir bet kuriai kitai pinigų sumai – ji mažina sukauptos pinigų sumos vertę. Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad lėšos pensijų fonduose yra periodiškai investuojamos ilgam laikotarpiui − tai padeda atsverti vidutinės infliacijos įtaką ir padidinti sukauptų lėšų vertę.

Nepaisant 2021 m. fiksuoto per paskutiniuosius 18 metų didžiausio infliacijos dydžio, remiantis Lietuvos banko atlikta analize, lyginant bendrą svertinį pensijų fondo vieneto vertės pokytį su infliacija nuo 2004 metų, vidutinė metinė pensijų fondų grąža sudarė 5,8 proc. ir aplenkė infliacijos rodiklį, kuris siekė 3,3 proc.

Savaime suprantama, kad trumpuoju laikotarpiu apie 20 proc. siekiantį infliacijos rodiklį net ir geriausiems investuotojams aplenkti sudėtinga ir toks siekis jau būtų susijęs su prisiimama neproporcingai didele rizika. Tačiau didelės infliacijos laikotarpiai yra išskirtiniai, jie susiklosto itin retai bei trunka palyginti trumpai.

Pavyzdžiui, dviženklė infliacija Lietuvoje buvo fiksuota 2008 m. ir 1997 m. bei keičiantis valiutoms tik atkūrus šalies nepriklausomybę. Vakarų šalyse dabartinio lygio infliacija fiksuota praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo kilusi vadinamoji naftos krizė.

Kaip reikėtų elgtis toliau

Geriausią grąžą akcijų rinkos atneša tada, kai infliacija vyrauja 2-3 proc. ribose. Toks infliacijos lygis Vakarų šalyse laikomas optimaliu, nes jis leidžia ekonomikai plėtotis ir tuo pačiu metu neskatina įvairių disbalansų formavimosi. Palaikyti tokį infliacijos lygį stengiasi Vakarų šalių centriniai bankai ir tam jie pasitelkia bazinių palūkanų padidinimą arba sumažinimą.

Kai infliacijos lygis perkopia 5-6 proc., išauga ekonomikos perkaitimo tikimybė, ir reaguodami į tai centriniai bankai ima didinti bazines palūkanas. Tuomet pabrangsta skolinimasis žmonėms ir verslui, mažėja vartojimas ir ekonomikos „apsukos“ sulėtėja. Tai galiausiai paveikia įmonių rezultatus, jų augimo perspektyvą, finansų rinkose krinta jų akcijų kaina ir sumažėja investicijų į jas vertė. Dėl to investicijų grąža vyraujant didelei infliacija yra santykinai mažesnė.

Tačiau didesnės neigiamos įtakos investicijų grąžai turi ne didelė infliacija, o defliacijos laikotarpiai, kai produktai ir paslaugos pinga plačiu mastu. Todėl galvodami apie savo investuojamų lėšų vertę, labiau turėtume baimintis pastarojo reiškinio. Visgi kol kas prielaidų susiformuoti ilgalaikei defliacijos aplinkai nėra.

Svarbu pabrėžti, kad II pakopoje kaupiantiems gyventojams jokių aktyvių veiksmų šiuo metu imtis nereikia. Kadangi absoliučios daugumos jų lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo strategiją, jų rizika valdoma atsižvelgiant į kaupiančiojo amžių, ir kas mėnesį pervedamos ir investuojamos lėšos padeda ilgainiui eliminuoti tokių rinkų svyravimų, kokius stebime nuo šių metų pradžios, įtaką.

Geriausia, ką galime padaryti šiuo metu − tai apsišarvuoti kantrybe ir pasitikėti ne kartą patikrintais investavimo principais. Apie 15-20 proc. sumažėję akcijų rinkų indeksai rodo, kad investicinių fondų vienetai šiuo metu perkami už santykinai mažesnę kainą, ir tai ilguoju laikotarpiu turėtų leisti pasiekti didesnę vidutinę grąžą. Turint valios ir finansinių galimybių – šiuo metu savo investicijų portfelį galima būtų papildyti vienkartinėmis didesnėmis sumomis ir tokiu būdu įsigyti daugiau „atpigusių“ investicinių vienetų.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką