Sekite 15min Google
15min jau rašė, kad advokatų kontora „HUB Legal“, pakvietusi nukentėjusius nuo Registrų centro duomenų vagystės jungtis prie bendro ieškinio, rengia grupinį skundą.
Kaip 15min informavo „HUB Legal“ vadovaujantis partneris Laurynas Lukošiūnas, pirmadienį jis įteiktas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams.
Prie grupinio skundo, naujausiais duomenimis, prisijungė 1337 gyventojai.
„Iš viso į mus kreipėsi apie keturis tūkstančius žmonių, o prie skundo jau prisijungė ir susitarimus dėl atstovavimo pasirašė daugiau nei 1300 žmonių“, – teigė L.Lukošiūnas.
Pasak jo, dabar prasideda skundo priėmimo stadija.
„Gali nustatyti trūkumų, paprašyti kažką patikslinti. Po skundo priėmimo teismas nustato terminą – įprastai 2–3 mėnesius – prisijungti prie skundo. Tad tie žmonės, kurie dar nespėjo prisijungti, neturėtų jaudintis – jie turės tokią teisę“, – informavo L.Lukošiūnas.
Grupiniame skunde reikalaujama atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiems gyventojams, kurių duomenys buvo pavogti. Grupinį skundą teikiantys teisininkai planuoja iš Registrų centro, Teisingumo ministerijos ir Migracijos departamento prašyti po 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiam asmeniui – jau dabar tai sudarytų 6,7 mln. eurų
Advokatas pridūrė, kad skundas dar buvo papildytas žmonių individualiais išgyvenimais.
„Mes matome, kad nebuvo viskas paprasta, kaip galbūt kažkokiam mažai jautriam žmogui gali pasirodyti – nukentėję žmonės tikrai patyrė išgyvenimų, jaučiasi labai nesmagiai ir mano, kad taip neturėjo būti. Aš sakyčiau, kad čia yra pasitikėjimo valstybe klausimas. Tu tiki valstybe, tiki jos sistemomis, tiki, kad tokie duomenys yra saugomi. Žmonės tikrai pasipiktinę ir nusiteikę kovingai – nemažai jų ir skambina, ir rašo, ir tikisi, kad valstybė pripažins klaidą“, – teigė L.Lukošiūnas.
Pasak jo, turtinės žalos įrodymų (pavyzdžiui, jei kas nors pasinaudojo duomenimis ir paėmė paskolą) kol kas nėra, bet skundą galima pildyti ir vėliau – senatis yra treji metai.
„Neabejojame, kad nutekinti asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai jau yra juodajame internete, o tai sukelia pagrįstą nesaugumo jausmą. Valstybė nevykdė savo pareigų, prarastas pasitikėjimas. Užsienyje į tokių jautrių duomenų nutekinimą žiūrima labai griežtai“, – pridūrė L.Lukošiūnas.
Precedento neturintis atvejis
Pasak L.Lukošiūno, masinis duomenų nutekėjimas iš Registrų centro valdomų registrų – pirmasis toks atvejis Lietuvoje.
„Precedento nėra, todėl vadovaujamės užsienio pavyzdžiais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra labai griežtai pasisakęs dėl duomenų jautrumo. Tai bus unikali byla net ir Europos Sąjungos mastu. Ji tikrai nebus paprasta ir gali būti nagrinėjama ne vienerius metus. Gali tekti kreiptis išaiškinimų į ES Teisingumo Teismą, praeiti kelias instancijas“, – ilgam procesui nusiteikęs L.Lukošiūnas.
Grupinį skundą parengę advokatai dirba už sėkmės mokestį – tai reiškia, kad nukentėjusiems gyventojams, kurie prisijungė prie grupinio skundo, mokėti už advokatų paslaugas nereikės, bet sėkmės atveju, jei teismai priteis jiems kompensacijas, 30 proc. šios sumos, kaip užmokestį, pasiims advokatai.
Tiesa, egzistuoja nedidelė, anot L.Lukošiūno, labiau teorinė rizika, kad jei advokatai bylą pralaimėtų, o valstybė pasisamdytų advokatus iš išorės, teismas galėtų priteisti jų išlaidas visiems grupės, teikusios skundą, nariams.
Nutekėjo 600 tūkst. duomenų
Skandalas dėl Registrų centro duomenų nutekėjimo kilo gegužę, 15min portalui pirmam paskelbus apie šį incidentą.
Visgi nors nukentėję gyventojai apie pavogtus duomenis sužinojo tik gegužę, neteisėti prisijungimai prie Registrų centro valdomų registrų vyko gerokai anksčiau – nuo sausio iki balandžio.
Teisėsaugos duomenimis, per iš užsienio nulaužtas Migracijos departamento darbuotojų paskyras buvo neteisėtai pasiekta ir per kelis mėnesius atsisiųsta daugiau kaip 600 tūkst. Nekilnojamojo turto registro įrašų. Institucijos apie galimą incidentą sužinojo balandžio pradžioje, o visuomenei apie jį pranešta tik gegužės pabaigoje.
Nutekėjusiuose duomenyse buvo gyventojų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos, nekilnojamojo turto adresai, registro numeriai, kadastro duomenys, taip pat informacija apie daiktines teises ir jų įregistravimo pagrindą. Registrų centras pabrėžė, kad nebuvo atskleisti žmonių kontaktiniai duomenys, banko sąskaitų numeriai, mokėjimo informacija ar dokumentai, susiję su turto sandoriais. Įmonė taip pat teigė, kad įsilaužimo į pačias Registrų centro sistemas nebuvo – prieiga prie duomenų esą gauta per Migracijos departamento turėtas teisėtas vartotojų paskyras.
Dėl šio atvejo Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – savo tyrimą. Viešojoje erdvėje kilo klausimų ne tik dėl paties nutekėjimo masto, bet ir dėl to, kodėl apie incidentą gyventojai buvo informuoti pavėluotai.
Incidentas jau turėjo ir politinių pasekmių – po viešumoje kilusio skandalo iš pareigų pasitraukė Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.
