Dabar populiaru
Publikuota: 2012 balandžio 23d. 10:00

Tarp neefektyviausių įmonių pardavimų – „Orlen Lietuva“, „Bitė“, „Novaturas“

UAB „Bitė Lietuva“
„Bitė Lietuva“ nuotr. / UAB „Bitė Lietuva“

Tarp pastarojo dešimtmečio sandorių, už kuriuos buvo arba labai permokėta, ar per mažai sumokėta, įvardijamas Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įsigyta Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė „Mažeikių nafta“ (dabar – „Orlen Lietuva“).

Penkiems Lietuvos investicinės bankininkystės ekspertams išskyrus pastarojo dešimtmečio nesėkmingus įmonių įsigijimo ir pardavimo sandorius – per pigiai parduotas ir per brangiai nupirktas bendroves, paaiškėjo, kad dėl didžiausios permokos ekspertai buvo vieningi: vertinant iš šių dienų pozicijų visus sandorius nurungė „Mažeikių naftos“ įsigijimo sandoris, rašo savaitraštis „Veidas“.

2006 metais „Orlen“ už „Mažeikių naftą“ lenkai paklojo apie 6,8 mlrd. litų, tačiau dabartinė „Orlen Lietuva“ rinkos vertė, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio skaičiavimais, tesiekia apie 3,9 mlrd. litų (1,5 mlrd. dolerių).

Dar vienas ekonominio pakilimo apsvaigintų investuotojų euforijos pavyzdys, atsiduriantis antroje neefektyviausių įsigijimo sandorių vietoje, – mobiliojo ryšio operatorės „Bitė“ pirkimo sandoris 2007-aisiais – tada įmonę įsigijęs už 1,55 mlrd. litų (450 mln. eurų) įsigijo privataus kapitalo fondas „Mid Europa Partners“. V.Plunksnio skaičiavimais, šiuo metu bendrovės vertė, įskaičiuojant skolą, siekia 0,85-1 mlrd. litų.

2007 metais privataus kapitalo investicinės grupės „Enterprise Investors“ sumokėjo 138 mln. litų už kelionių organizatoriaus „Novaturas“ kontrolinį akcijų paketą. Ekspertų nuomone, „Novaturo“ vertė krito net tris kartus.

Ypač nesėkmingi 2007-2008 metais pardavimo sandoriai ir kituose sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės. Prie tokių pavyzdžių ekspertai priskiria Kauno „Akropolio“ pardavimą vokiečių kompanijai „Deka Immobilien GmbH“.

Kai kurios ekspertų išskirtos įmonės nesėkmingai įsigijo net kelias bendroves, o šie pirkiniai jas pačias privertė balansuoti ties išnykimo riba.

„Agrowill“ 2008 metais už 34,5 mln. litų Lietuvoje įsigijo žemės ūkio bendrovę „Grūduva“, o Estijoje už 48,4 mln. litų – pieno bendrovę „Polva agro“. Šias įmones „Agrowill“ nusipirko skolintomis lėšomis, o brangūs pirkiniai lėmė pačios „Agrowill“ restruktūrizavimo procesą – brangiai sumokėta už įmones, kurios generavo per mažai pajamų.

„Alita“, ekspertų nuomone, taip pat permokėjo už viską, ką pirko: „Anykščių vyną“, alaus daryklą ir nekilnojamąjį turtą Serbijoje, „Vilkmergę“.

Finansų patarėjų įmonės „Porta finance“ partneris Adas Galubickas mano, kad estų leidybos grupė „Ekspress grupp“ permokėjo už „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse.

Investicinės bankininkystės įmonės „Finasta Corporate Finance“ Kapitalo finansavimo departamento direktorius Darius Saikevičius sako, kad ikikriziniais metais įvykę sandoriai šiandien atrodo nenusisekę ne tik dėl tuo metu visuomenę apgaubusių per didelių lūkesčių. Jis mato dar vieną priežastį: pasikeitus akcininkams, kartais įmonę vairuoti imasi nauji vadovai, kurie nesuvaldo to verslo modelio.

Šį aspektą gerai iliustruoja du pavyzdžiai: 2008 metais už 51,8 mln. litų įmonę „Viltechmeda“ įsigijo JAV koncernas „Moog“. Tuometinis vadovas „Viltechmedai“ vadovavo dar porą metų, tad įmonė išlaikė stabilumą, o jos vertė nesumažėjo. Kita situacija, susijusi su saldumynų verslo „Jukna ir Ko“ pardavimu, visiškai priešinga. Šios įmonės įkūrėjai verslininkai Juknos pardavę verslą pasitraukė, o naujieji savininkai nesusidorojo – įmonė šiuo metu bankrutuoja.

Investuotojų asociacijos skaičiavimais, „Lifosos“ vertė šiuo metu siekia 1,5-2 mlrd. litų, o buvęs akcininkas Danas Tvarijonavičius kartu su kitais akcininkais akcijas pardavė už 15,5 mln. litų.

Investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Šarūnas Skyrius mano, kad pasirinktas privatizavimo būdas už tuometinę įmonę Vakarų skirstomieji tinklai (VST) neleido gauti visos kainos.

„Energetikos ir natūralių monopolijų privatizavimo reikia imtis po sektoriaus reformos, kai sukurtas stiprus, nepriklausomas reguliatorius. Tuo tapu Lietuvoje pirmiausia buvo privatizuota įmonė, o tada leista į tarifą įskaičiuoti kapitalo sąnaudas. Antra, VST konkurse buvo apribotas užsienio dalyvių dalyvavimas, dėl to susidarė santykinai mažesnė konkurencija“, – komentuoja Š.Skyrius.

Vis dėlto „Veido“ kalbinti ekspertai sutaria, jog daugelis šių sandorių iš pradžių atrodė normalūs ir tik pasikeitusios aplinkybės lėmė tai, kad jie nepateisino lūkesčių. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką