1. Katė nėra „laisvas gyvūnas“
Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, savininkas privalo užtikrinti gyvūno priežiūrą. Katė, kuri klaidžioja už savininko valdos ribų be kontrolės, pasak R.Joskaudienės, laikoma bepriežiūriu gyvūnu. Tad tai, anot teisininkės, ne natūralus elgesys, o savininko pareigų nevykdymas.
„Svarbu suprasti: įstatymas nereikalauja, kad katė visada būtų vedama su pavadėliu. Tačiau jis reikalauja kontrolės ir priežiūros. O tai reiškia, kad savininkas turi užtikrinti, jog katė nekels grėsmės nei aplinkai, nei kitiems asmenims“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
2. Viešosios vietos – ne laisvo judėjimo zonos
Gyvūnų laikymo taisyklės (tiek nacionalinės, tiek savivaldybių) nustato esminį principą gyvūnai negali būti paliekami be priežiūros viešosiose vietose; jei gyvūnas priteršia – savininkas privalo nedelsdamas sutvarkyti; vaikų žaidimų aikštelėse gyvūnų vedžiojimas draudžiamas.
„Tai taikoma ne tik šunims. Katė, kuri reguliariai vaikšto po kaimynų sklypus ar vaikų aikšteles ir ten teršia, sukuria teisinį pažeidimą, už kurį taikoma atsakomybė“, – aiškino R.Joskaudienė.
3. Ar tokia katė – kenkėjas?
Ne. Teisiškai kenkėjai yra sąvoka, vartojama specifiniuose sektoriuose – visuomenės sveikatos, higienos ar maisto saugos srityse. Ji paprastai apima graužikus, vabzdžius ar tam tikrus laukinius gyvūnus.
„Todėl tokios katės naikinimas kaip kenkėjo būtų neteisėtas ir galėtų užtraukti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais“, – teigė R.Joskaudienė.
4. Svarbi išimtis, apie kurią mažai kas kalba
Medžioklės taisyklės aiškiai numato, kad benamiai šunys ir katės nėra medžiojamieji gyvūnai, bet medžioklės plotų naudotojai turi teisę juos medžioklės plotuose gaudyti.
„Miesto ir gyvenviečių kontekste savavališkas nuodijimas ar kitoks žiaurus susidorojimas iš tiesų būtų neteisėtas, juolab kad aprašas draudžia gyvūnams pasiekiamose vietose dėti nuodus“, – teigė R.Joskaudienė.
5. Atsakomybė
Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimus.
Civilinis kodeksas nustato dar griežtesnę taisyklę – savininkas atsako už gyvūno padarytą žalą net ir tada, kai gyvūnas pabėgo.
Teismų praktika (nors dažniau šunų kontekste) patvirtina, kad savininkas turi numatyti riziką; nekontroliuojamas gyvūnas lygu savininko atsakomybė.
Taikomos skirtingos atsakomybės rūšys, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.
1. Gyvūno kontrolės ir laikymo pažeidimai (ANK 346 straipsnis)
Tai atvejai, kai problema yra pats gyvūno laikymas ar jo nekontroliavimas.
Pavyzdžiui, katė paliekama be priežiūros ir klaidžioja; gyvūnas kelia grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams; nesilaikoma gyvūnų laikymo reikalavimų.
Tokiais atvejais taikomas ANK 346 straipsnis – už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimą.
Jeigu dėl tokio pažeidimo atsiranda žala (pvz., sugadinamas turtas ar sužalojamas žmogus), atsakomybė griežtėja.
2. Teršimas ir viešosios tvarkos pažeidimai (ANK 366 straipsnis)
Tai atvejai, kai problema yra ne pats gyvūnas, o aplinkos netvarkymas.
Pavyzdžiui, katė priteršė viešoje vietoje ar kaimyno sklype, o savininkas nesutvarkė; gyvūnas vedžiojamas draudžiamoje vietoje (pvz., vaikų žaidimų aikštelėje); pažeidžiamos savivaldybės švaros ir tvarkymo taisyklės.
Tokiais atvejais dažniausiai taikomas ANK 366 straipsnis – už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus.
6. Reglamentavimas
Nacionaliniu lygiu turime bendras taisykles dėl priežiūros, teršalų surinkimo, vakcinacijos, tinkamų laikymo sąlygų, bešeimininkių kačių šėrimo vietų ir TNR režimo.
Savivaldybės savo taisyklėmis detalizuoja konkrečias vedimo, nešimo ar šėrimo tvarkas.
7. Benamės katės kieme
Ką svarbu žinoti, jei jūsų kieme lankosi benamės katės?
Pasak R.Joskaudienės, jos nėra kenkėjai; jų negalima naikinti ar nuodyti; jų kontrolė vykdoma per savivaldybės sistemą.
Ar jos gali būti maitinamos?
Pagal savivaldybių praktiką ir teisės aktus bešeimininkės katės gali būti šeriamos; tačiau šėrimas turi vykti savivaldybės nustatytose vietose; negalima teršti, palikti maisto likučių, kurti antisanitarinių židinių.
„Jeigu bobutės šeria bet kur (pvz., prie laiptinės, vaikų aikštelėje), tai jau gali būti švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimas (ANK 366)“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką tokiu atveju daryti?
1. Kreiptis į savivaldybę (arba seniūniją)
Prašyme nurodyti: konkrečią vietą; problemos pobūdį (veisiasi, teršia, triukšmas, higiena); pageidavimą taikyti TNR programą.
Savivaldybė, pasak teisininkės, privalo organizuoti kačių sugavimą; sterilizaciją; grąžinimą arba perdavimą globai.
