Lietuvos apeliacinis teismas kovo 5 dieną panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 metų spalio 9 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir atmetė Ispanijos įmonių ieškinį.
„Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas – neatskleista bylos esmė (...) lėmė neteisingą bylos išsprendimą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
„Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ teisme siekė pakeisti 2019 metais pasirašytos 363 mln. eurų (be PVM) vertės rangos sutarties kainą ją padidinant 5,2 mln. eurų bei pratęsiant darbų užbaigimo laiką.
Ginčas kilo dėl Linkaičių, Kretingos, Tarvainių ir Žeimių naujų traukos pastočių projektavimo ir Žaslių traukos pastotės rekonstravimo projektavimo ir statybos rangos darbų.
Įmonės teigė, kad turi atlikti traukos pastočių projektavimo ir statybos rangos darbus, gauti iš „Litgrid“ prijungimo prie jos tinklo sąlygas ir jas įvykdyti. Kadangi „Litgrid“ ir „LTG Infra“ susitarė dėl nuosavybės ribų pakeitimo, rangovės turi koreguoti projektus bei atlikti papildomus darbus.
Tuo metu „LTG Infra“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad įmonės pirkimo metu turėjo įvertinti ir įkainoti visą riziką, įskaitant ir nuosavybės ribų pakeitimo riziką, ir apie tai žinojo. Pasak „LTG Infros“, nuosavybės ribų pakeitimą ir atnaujintų prijungimo sąlygų išdavimą lėmė ne jos susitarimas su „Litgrid“, o projektavimo metu rangovių pakeisti techniniai sprendiniai.
Vilniaus apygardos teismas 2025 metų spalį pripažino, kad Ispanijos įmonės turi pagrindą reikšti reikalavimą dėl rangos sutarties kainos padidinimo ir darbų baigimo laiko pratęsimo. Teismas tuomet konstatavo, kad atnaujintomis prijungimo sąlygomis iš esmės buvo pakeista projektavimo ir statybos rangos darbų apimtis, kurią turi atlikti rangovės. Dėl to jos įgijo teisę keisti rangos sutartį.
Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad „LTG Infra“ nepakankamai kruopščiai ir atsakingai pasirengė pirkimui, nes jo metu, pateikdama paaiškinimus tiekėjams, neišsiaiškino ir neįvertino nuosavybės ribų, turėjusių esminę reikšmę tiekėjų pasiūlymui dėl fiksuotos rangos sutarties kainos už „LTG Infros“ nuosavybės pusėje atliekamus darbus.
„LTG Infra“ apeliaciniame skunde tokį sprendimą prašė panaikinti – ji įrodinėjo, kad pirkimo derybų metu rangovėms buvo aiškiai nurodyta, kad nuosavybės ribų pakeitimo rizika tenka tiekėjui, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įmonės turi teisę į rangos sutarties kainos pakeitimą.
„Diskusijų metu buvo ne kartą akcentuota, kad nuosavybės ribų pakeitimo priežastis – rangovių rizika pasirinkta SFC technologija, dėl kurios įdiegimo keisis nuosavybės ribos“, – teismui aiškino „LTG Infra“.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad nuosavybės ribų pakeitimą lėmė ne „Litgrid“ reikalavimas atlikti darbus, susijusius su jos turtu, o rangovių pakeisti techniniai sprendiniai.
Be to, teismas pabrėžė, kad pirkimo metu rizika dėl traukos pastočių nuosavybės ribų vėlesnio pakeitimo buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta visiems tiekėjams.
„Pirkimo metu ieškovių (Ispanijos įmonių – BNS) prisiimta nuosavybės ribų pakeitimo, kurio priežastis yra tik rangovių projektavimo metu pakeisti techniniai sprendiniai, rizika negali būti perkelta užsakovei rangos sutarties sąlygų pakeitimo būdu, padidinant darbų kainą ir pratęsiant darbų baigimo laiką“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
BNS rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 metų gruodį pasirašė daugiau nei 457 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo sutartį su konkursą laimėjusiu Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu.
Pagal susitarimą bendrovės turi įrengti 363 km kontaktinį tinklą. Šiemet tęsiami darbai 321 km ilgio ruože Kaišiadorys–Klaipėda, kur pagrindiniuose keliuose jau atlikta virš 95 proc. darbų.
