Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisme – smulkiesiems investuotojams nepalankus sprendimas dėl neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos

Grafiti piešiniai ant banko „Snoras“ pastato
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Grafiti piešiniai ant banko „Snoras“ pastato
Šaltinis: 15min
0
A A

Smulkieji investuotojai negali atgauti lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas žlugusio banko „Snoras“ akcijas, praneša Investuotojų asociacija.

Tai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

„Nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, rankų nenuleidžiame. Kruopščiai išnagrinėję sprendimo motyvus, jį greičiausiai skųsime. Taip pat neatmetame galimybės reikšti prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo teismą, prašant paaiškinti, ar toks, kaip nusprendė Lietuvos teismai, akcinio kapitalo formavimo proceso aiškinimas neprieštarauja bendrovių direktyvų nuostatoms“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovavo 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovavo 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.

Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką