Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 3d. 06:05

„Telecentro“ vadovas: apie bokštą be pinigų, „Huawei“ įrangą, 5G ir rinkos banginius

Viršutinės dalies forma primena Gedimino pilį. Architektas Vladimiras Obydnovas sugalvojo Gedimino pilies siluetą atkartoti televizijos bokšte. Interviu
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Televizijos bokštas

„Mes dirbam savo darbą“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro“) direktorius Remigijus Šeris, paklaustas apie kritiką jų adresu. Valstybei priklausančios įmonės vadovas širsta ant konkurentų telekomunikacijų rinkoje: „trys drambliai“ užsipuolė „skruzdėliuką“. Televizijos bokšto rekonstrukcijai pinigų valstybės ižde neatsirado, todėl bus skelbiamas konkursas privačiam investuotojui. 5G Lietuvoje, panašu, dar teks luktelti, taip pat laukiama politinių sprendimų dėl „Huawei“, o birželį bus pasiūlyta naujovė televizijoje.

Valstybės valdomas „Telecentras“ pastaruoju metu nestokojo dėmesio – asociacija „Infobalt“ gegužę pažėrė kritikos, kad veikla neefektyvi, jai teikta neleistina valstybės pagalba, o valstybė neuždirbo milijonų eurų dividendų.

Interviu metu pirmąsias 20 minučių R.Šeris kone monologu kalbėjo: „puolimas beprecedentis ir jis nepagrįstas niekuo“.

„Apmaudu, kad bandoma sukelti ažiotažą, kad mes čia kažkam kažko nesumokėjome, 15 mln. eurų dividendų, primetamas kryžminis subsidijavimas, įvairūs kaltinimai, kad neteisingai elgiatės rinkoje ir taip toliau, galiausiai, kad valstybė neturėtų užsiiminėti verslu“, – vardijo R.Šeris.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris

Jis aiškina, kad nuo 2014-ųjų, kai ėmė vadovauti „Telecentrui“, įmonė dirba pelningai ir rezultatai tik gerėjo, o kaip skirstyti dividendus – sprendžia akcininkas (Susisiekimo ministerija).

„Tik 2013 m. įmonė turėjo nuostolius, tai buvo pereinamieji metai, kuomet buvo išjungta analoginė televizija – pereinant į naują technologiją, patirti dideli kaštai, nespėta pertvarkyti įmonės, žymiai didesni mokesčiai buvo visiems transliuotojams. Kaštai nebuvo suvaldyti ir įmonė patyrė nuostolių – o paskui, situacija visa pasikeitusi“, – kalba R.Šeris.

15min surinkti duomenys parodo, kad per dešimtmetį „Telecentras“ uždirbo pusę milijono eurų, daugiausia visas pelnas suneštas pernai. Bendrovės turtas 2018-ųjų pabaigoje buvo 6,9 mln. eurų mažesnis nei 2009 m. Per dešimtmetį išmokėta dividendų suma – 2,35 mln. eurų.

Trys drambliai ir skruzdėliukas

„Telecentro“ vadovas rodo grafikus su skaičiais, kuriame „Telia“ rinkos dalis – 39 proc., „Tele2“ – 22,9 proc., „Bitė“ – 19 proc.

„Tai mūsų dalis – 2 procentai, kai jų kartu paėmus – 80 proc. Tai dabar įsivaizduokite, ką trys drambliai kaltina – skruzdėliuką rinkoje, kad jis staiga iš džiunglių iššoko, įkando visiems į koją, ir tie atėjo pas liūtą skųstis, kad mus tvarko skruzdėliukas. Ar čia yra kokios logikos tokiame dalyke, ar nėra? Iškreipta rinka, jie vargšai vargsta, ir taip toliau. Tai to nėra“, – rėžė R.Šeris.

Anot jo, pati „Telia“ kontroliuojama Švedijos valstybės, kuri turi kontrolinį akcijų paketą. O „Telecentras“ rinkoje veikia tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti dalyviai, tik „Telecentras“ dar griežčiau reguliuojamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Mezon“ logotipas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Mezon“ logotipas

„Mes dabar efektyviai veikiame, veikiame pelningai, subsidijavimas faktiškai neįmanomas, mes teikiame visas ataskaitas, o televizijos transliavimo paslauga yra reguliuojama ir sudaro mažiau kaip pusę pajamų“, – sako „Telecentro“ vadovas.

R.Šeris griežtai vertino „Infobalt“ išsakytus kaltinimus: „Kaip galima iš 5 mln. eurų reguliuojamos veiklos apyvartos, kur ir kaštai yra, ir paslauga reguliuojama, o maržos dydį nustato reguliatorius, subsidijuoti verslą su 10 mln. eurų apyvarta? Daugiau pajamų užsidėti juk negali, nėra tokios galimybės. Maksimali 7,4 proc. marža iš reguliuojamos veiklos. Transliavimo tarifai nustatomi pagal formulę, sąnaudas padalijant visiems pirkėjams“, – aiškino R.Šeris ir patikino, kad visos sąnaudos aiškiai atskirtos.

Ar jūs nesvarstėte atskirti transliuotojo dalį nuo komercinės veiklos, galbūt į atskiras įmones?

– Visa mūsų veikla yra komercinė, ir klaidingas supratimas, kai už mūsų nugaros bando mūsų veiklas suskirstyti – kuri yra komercinė, o kuri – ne. ST1 tinklu naudojasi ir LRT, ir komercinės televizijos tokiomis pačiomis sąlygomis. Mes teikiame jiems tokias pačias paslaugas, tik LRT pagal įstatymą turi turėti atskirą tinklą, o kitos televizijos naudojasi kitu tinklu. Bet tarifai, reguliavimas yra toks pats.

Ar tai būtų prieigos nuoma, bokštų nuoma, mes savo bokštus nuomojame mobiliesiems operatoriams, ar tai būtų televizijos siuntimo, ar radijo programos siuntimo paslaugos – visos jos komercinės. Niekuo nesiskiria nuo „Mezon“ paslaugos.

Televizijos, radijo siuntimo paslaugos irgi komercinės, tik jos reguliuojamos. Čia teikiame atskiras ataskaitas Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT), nustatytos kainų viršutinės lubos, kurių negalime peršokti, bet pigiau – galime teikti.

Mus kaltina, esą gauname valstybės užsakymus, bet lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis paslaugas iš mūsų perka LNK, TV3 ar „Lietuvos ryto“ televizija. Kuo daugiau turime siuntimo paslaugos vartotojų, tuo pigesnė visiems bus fiksuota infrastruktūra – krinta savikaina.

Pavyzdžiui, dabar pas mus atėjo „Current Time“, Lenkijos televizija, „TV Polonia“ nori transliuoti visos respublikos mastu. Dėl to mūsų vartotojams, LRT ir visiems kitiems, tarifas krinta, nes už tinklą turim nustatytas lubas.

Dabar dėl mūsų atskirų įmonių: „Mezon“, „Paukščių takas“, duomenų centrai. Kiekvienoje turėtų atsirasti po vadovybę, tada reikėtų holdingo, valdybos būtų reikalingos. Ir kur čia būtų efektyvumas prie tokių mažų apyvartų?

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris

Na bet valstybėje yra ir kitų pavyzdžių, kai, pvz., energetikos grupės atskyrė NT verslus, duomenų centrus – galbūt čia gali būtų kažkokių sinergijų sujungiant panašias veiklas?

– Čia jau ne man spręsti. Aš teikiu pasiūlymų, kad būtų galima pagal rūšis sujungti atskirus darinius, kol kas nesėkmingai.

Dar mus kaltino, kad naudojamės valstybės turtu teikdami paslaugas. Mes turim 56 bokštus. „Infobalt“ kaltinimas – bokštus naudojame savo paslaugoms teikti.

„Mezon“ paslaugai mes naudojame 2100 bazinių stočių visoje Lietuvoje, o savo turime tik 56. Jie visi išnuomoti ir mobiliesiems operatoriams taip pat. 1950 su viršumi bokštų mes nuomojamės iš mobiliųjų operatorių. Tai ką tai reiškia? Kaip mes čia naudojamės valstybiniu turtu?

Lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis tą patį valstybei priklausantį turtą per mus naudoja ir mobilūs operatoriai, mes su jais visais pasirašę veidrodines sutartis – jie man tokiomis sąlygomis nuomoja, tai ir aš jiems tokiomis sąlygomis nuomoju. Ir jei statom savo bokšte bazinę stotį, pasiskaičiuojam kaštus. O jie siekia sukelti tokią nuomonę, kad čia kažkas neskaidru.

123RF.com nuotr./Televizorius interjere
123RF.com nuotr./Televizorius interjere

Taip pat mes siekiame masto ekonomijos efekto. Ant tos pačios infrastruktūros teikiama daugiau paslaugų, ir santykinis rodiklis atpinga, sumažėja santykiniai kaštai. Jei tą patį karkasą išnaudosim ne tik radijo ir televizijos siuntimo paslaugoms, bet ir interneto paslaugai, kaštai pasiskirsto visoms.

Pagal ABC modelį mes paskirstome kaštus ir tas modelis taip pat tikrinamas. Dėl to užtikriname, kad nėra kryžminio subsidijavimo.

Jei to atsisakytume ir paslaugos liks ant atskirų infrastruktūrų, jos brangs.

Jūsų pajamos iš retransliavimo pernai sumažėjo 14 proc., iki 5,65 mln. eurų, kodėl?

– „Telia“ išjungė DVB-T tinklą. Jie nuomojosi visą tiltą iš mūsų, bet nutraukė eterinės televizijos paslaugą, todėl mūsų pajamos krito – atitinkamai mes negavome dalies pajamų. Mums reikėjo labai operatyviai, kad rodikliai nenukentėtų, susiveržti diržus, ką mes ir padarėme.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmoji Lietuvos radijo stotis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmoji Lietuvos radijo stotis

– „Telecentro“ turtas siekia 40 mln. eurų, o jo grąža – tik 2,9 proc. per metus. Kodėl?

– Pajamų tu negali pridauginti, nes tai konkurencinė rinka. Ir tarifo nepakelsi – kiek tarifo turi, tiek turi. O kapitalas fiksuotas.

Kad galėtume pagerinti kapitalo grąžos rodiklį, turi didesnį eurą uždirbti, arba susimažinti įstatinį kapitalą, įrankį, su kuriuo uždirbi pinigus. Mes visaip bandėme, analizavome situaciją. Akcinė bendrovė negali valstybei grąžinti turto natūra pagal akcinių bendrovių įstatymą – privalai parduoti turtą ir grąžinti pinigais, dividendais. Tai normalus procesas.

O iki kiek jums kapitalą reikėtų susimažinti?

– Čia mes irgi negalime pasakyti. Galbūt matėte važiuodamas į Panevėžį, Pažagienių pusėje, didžiulius pastatus. Anksčiau buvo 3 aukštų pastatas, jame ir stiprintuvai, siųstuvai, aušintuvai, rūgštiniai akumuliatoriai.

Dabar viskas telpa vienam kambaryje ir bokštai šalia stovi. Mes negalime dalies pastato atpjauti ar išmesti. O išnuomoti ar parduoti – Panevėžyje, Biržuose ar Visagine nėra tam poreikio. Mes pasmerkti eksploatuoti tą 2, 3 ar 4 aukštų didžiulį pastatą. Visaip bandome. Tauragėje, Marijampolėje bandome atidalinti pastatus, jei yra poreikis.

Bokšto juk neiškelsi, jis reikalingas televizijai. O jei nugriautume pastatą ir pastatytume mažą konteinerį, griovimo kaštai bus daug didesni, nei efektas po to.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris

Po truputį efektyvinamės, išparduodame nereikalingą turtą ir rodikliai kiekvienais metais gerėja.

Turint kapitalą 40 mln. eurų, kai apyvarta tik 20 mln. eurų, reikia įsivaizduoti, kad grynasis pelnas turėtų būti 45 proc., norint turėti gerą kapitalo rodiklį.

Balanse turite daug piniginių lėšų – 6 mln. eurų. Iš kur jos, kam jas naudosite?

– Dabar dar daugiau turime. Jeigu panagrinėsite 2014-2015 m. ataskaitas, matysite, iš kur tie pinigai atsirado – iš parduoto turto. Vienas objektas parduotas Tujų g., tie pinigai yra. Dėl šio turto vyksta teisminis ginčas, mes negalėjome tų pinigų perkelti į kitą eilutę, pelną. Pinigai atidėti. Jeigu teismo sprendimas būtų neigiamas mūsų atžvilgiu, turėsime grąžinti pinigus ir pasiimti turtą. Visa tai turės atsispindėti.

Kiek truks ši byla, kokia jos baigtis jums palankiausia – pasilikti pinigus, ar atgauti NT?

– Teisminio proceso mes negalime nei paspartinti, nei palėtinti, klausimas yra Apygardos teisme ir šiai dienai neturime datos, kada bus paskirtas posėdis.

Komentuoti dabar negaliu, nes ginčas vyksta iš abiejų pusių, mes matome savo pusę. Nieko nepadarėme neteisėto, elgėmės taip, kaip elgiamės ir kituose aukcionuose. Ginčas vyksta po to, kai pasikeitė situacija rinkoje ir abi pusės liko nukentėjusios. Tik teismas gali dabar išspręsti.

Mūsų pradinis interesas lieka – norėjome objektą parduoti, o pinigus gauti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Duomenų centro patalpos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Duomenų centro patalpos

Kodėl pernai jūsų investicijos gana reikšmingai sumažėjo, nuo 7,3 mln. 2017 m., iki 4,9 mln. Eur?

– Taip, reikšmingai, bet šiemet dar labiau mažėja. Esmė ta, kad turėjome dviejų technologijų tinklą. „WiMax“ buvo uždarytas ir nurašytas, ši technologija savo gyvavimą baigė 2018 metais. Mes perėjome į naują technologiją, LTE, tai čia ir buvo investicija, kurią mes padarėme per 2,5 metų. Pastatėme naują tinklą, virš 800 bazinių stočių per visą Lietuvą, LTE padengėme ir miestus, ir miestelius. Kadangi neturime žemo dažnio diapazono, negalime padengti regioninių teritorijų.

Bet turite aukštą dažnį 3,5 Ghz, kuris tinka 5G technologijai ir jis atsilaisvino, ką planuojate su juo daryti? Gal plėtosite 5G technologiją?

Turime ne tik 3,5 Ghz, turime 2,1, turime 2,5, ir 3,5 Ghz. Taip, mes dabar teikiame 4G LTE, mes žiūrime į 5G, kokios tendencijos, koks poreikis.

Visi dabar kalba apie 5G, bet visi puikiai supranta, kad terminalinės įrangos šiai dienai nėra, vartojimo dar nėra dėl to, poreikio – tokių srautų, tokių apimčių nėra. Niekas neišdrįsta to pasakyti, nes nepopuliaru. Bet taip yra, tokia realybė.

Kas už tai sumokės, už tą naują technologiją – padengti visas teritorijas, kai 5G bazinės stoties atstumas yra 2-2,5 km spindulys, – kokia investicija turi būti? O bazinė stotis kainuoja ne 3 tūkst. eurų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Duomenų centro patalpos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Duomenų centro patalpos

Tai neinvestuosite kol kas į 5G technologiją?

– Bendra tendencija, kaip sakoma – yra, žiūrėsime, kaip rinka vystysis, ir, kai atsiras poreikis, tada ir investuosime. Nes ir „Telia“ turėjo vieną testą. Mes naudojame lygiai tokias pat tris testines stotis pasistatę. Žiūrim, naudojame, testuojame.

RRT skelbs aukcioną dažniams, tinkamiems 5G, ar jiems bus paklausa?

– Dažniams visą laiką yra paklausa.

O kam tada juos pirkti, jei niekas neinvestuos?

– Ne, perspektyvoje vis tiek investuos. Aš nesakau, kad neinvestuos. Rytoj neinvestuos, poryt –investuos.

O jūs aukcione nedalyvausite?

– Kodėl?

Dalyvausite?

– Taip.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobiliojo ryšio bazinė stotis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobiliojo ryšio bazinė stotis

Kokias perspektyvas tame matote?

– Esmė, kad aš negaliu pasakyti – dalyvausiu ar nedalyvausiu. Čia yra sprendimas verslo, mes žiūrėsime, kaip viskas susidėlios. Dabar tikrai negaliu atsakyti, dalyvausime, ar nedalyvausime.

Jei neplanuojate didelių investicijų, ar jūsų pelnas, dividendai galėtų augti?

– Šiemet jau paskelbėme apie 960 tūkst. eurų dividendus. Dėl dividendų sprendžia akcininkas, pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimą, priklausomai nuo apimties, nuo sukaupto pelno.

Mes investuojame ir dabar ataskaitoje planas matyti – 5 mln. eurų investicijų, tai pakankamai ženkli suma, lyginant su apyvarta. Reikia visą ūkį atnaujinti, dėl to, kad vis dar bandoma pasivyti tose srityse, kuriose darbai nebuvo padaryti.

Būta kalbų, kad jūsų investicijos į „WiMax“ siekė 100 mln. litų (29 mln. eurų). Kiek jums iš tiesų kainavo ta investicija, ar ji buvo prasminga, ar atsipirko?

– Jūs girdėjote neteisingai. Taip, investicija buvo prasminga, bet verslas neužsibaigia, lygiai taip pat, kaip neužsibaigia ties 3G technologija rinkoje. Kažkas yra vienoje stadijoje, kažkas – kitoje atsipirkimo stadijoje. Mobilieji operatoriai dar naudoja 2G technologiją Lietuvoje, kuri kitose šalyse jau yra išjungta. Nors 2G jau seniai atsipirkusi, bet dar naudojama. 3G dar neatsipirkusi.

Mes turime ir „Wifi“ technologiją, ji žymiai pelningesnė.

Mūsų „Mezon“ tinklas tinklas susideda iš dviejų technologijų ir su šia paslauga faktiškai dengiame visą Lietuvą. „Wifi“ pagrindu tinklas pastatytas nuo 2003 m.

Mūsų valdyba, akcininkas nebūtų patvirtinę tokių investicijų, jei nebūtų perspektyvos, vienareikšmiškai. 2015 m. buvo priimtas sprendimas pereiti iš „WiMax“, kadangi šios technologijos nebepalaikė „Intel“, „Samsung“ nebegamino šitos įrangos. Buvo priimtas sprendimas pereiti į LTE 4G technologiją, paskelbtas konkursas, pastatytas naujas tinklas.

Kas atsitiko su visa buvusia įranga, siųstuvais?

– Pardavėme ir viskas. Jie pasenę. Visoje Europoje ir pasaulyje buvo operatorių, kurie naudojo „WiMax“ technologiją. Bet dėl tų pačių priežasčių buvo nueita nuo šios technologijos ir pereita prie naujos.

Pasaulį drebina JAV ir „Huawei“ konfliktas. Jūsų tinklo įranga, regis, irgi yra „Huawei“. Kaip jus paveiks visas šis skandalas?

– Lygiai taip pat, kaip ir kitus, bet mažiau.

Kodėl?

– Todėl, kad mes neturime mobilaus balso paslaugos, ir mes neoperuojame terminalais. Visas skandalas daugiausia sukasi apie „Android“ telefonus ir ne tik. Bet esmė – apie terminalinę įrangą.

Daugiausia, visų operatorių įranga, branduolys, bazinė, ir tinklinė įranga, ir pas vienus, ir pas kitus, ir pas trečius, kaip ir pas mus, yra „Huawei“ įranga. Mes turime tam tikras saugumo priemones, mes stebime, turime susitarimus – jie negali taip paprastai daryti ką nori, ir užtikriname savo klientų saugumą, vienareikšmiškai. Eksploatuojame šitą tinklą ir žiūrime, kas vyksta rinkoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Huawei“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Huawei“

Sakote, kad paveiks, o koks tas poveikis gali būti?

– Aš negaliu dabar pasakyt. Matome, kas atsitiko po vieno ar po kito pareiškimo, po vienų ar kitų sankcijų. Yra tie poveikiai rinkoje. Mes laukiame kažkokių sprendimų iš mūsų politikų. Dabar mes negalime pasakyti, vienaip ar kitaip bus. Bet šiai dienai klientų saugumą užtikriname ir negalime prognozuoti ir pasakyti, kaip bus.

Šiai dienai mes turime sutartinius įsipareigojimus, ir konfigūraciją, kad nėra galimybės nesankcionuotai prisijungti prie mūsų tinklo.

Mūsų tinklas dengia 241 miestą ir miestelį. O kita technologija – „Wifi“ technologija, yra ne „Huawei“ tinklas. Televizijos, radijo programų siuntimo tinklas irgi ne „Huawei“. Tik „Mezon“ paslaugai naudojamas „Huawei“.

Ar planuodami ateities investicijas kaip nors atsižvelgsite į „Huawei“ skandalą?

– Priklausomai nuo sprendimų, kokie bus priimti atitinkamose institucijose. 2015 m., kai buvo skelbiamas konkursas, mes neturėjome jokių indikacijų ar pretenzijų, kad kažkas negali dalyvauti. Juk absoliučiai nieko nebuvo. „Huawei“ iš principo yra technologijos lyderis šioje srityje pasaulyje. Vertinant technologijų galimybes, mes neturime kažkokių pretenzijų.

Anksčiau turėjote planų kurti uždarą kritinio ryšio sistemą valstybės institucijoms. Ar šie planai pasikeitė ir kodėl?

– Aš gal ne taip pasakyčiau. Mes teikėme siūlymus. Ir teikėme siūlymus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), Susisiekimo ministerijai, Vyriausybei, kad reikėtų. Tai ką jūs paminėjote – dabar yra išsimėtę, išsibarstę tinklai.

Greitoji pagalba naudoja savo vietinį tinklą, tada policija, priešgaisrinė tarnyba naudoja „Tetra“ tinklą, energetikai, vandentiekis vėl kitą tinklą naudoja.

Mūsų matymas – turėti vieningą tinklą. Nes prabanga tokioje mažoje valstybėje turėti kelis tinklus, ir žymiai efektyviau būtų, jei būtų vieningas naujos kartos tinklas. Šiai dienai ir VRM tinklas yra 2G technologijomis pagrįstas – tai seniai yra atgyvena, leidžianti tik balso skambučius. Duomenų perdavimas yra neišvystyta paslauga, kas jau dabar yra didelis atsilikimas. Šiai dienai šalinant incidentus negalima panaudoti drono, įsirengti vadavietės, matyti vaizdo, iš karto atiduoti centralizuotai komandas, valdyti įvykio. Tokių dalykų šiandien nėra.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Remigijus Šeris

Visi padaro maksimumą su tais įrankiais, kuriuos turi, bet klausimas, ar su tais įrankiais jau galima pasiekti maksimumą.

Mes puikiai žinome – kai degė Kuršių nerija, su paprastais mobiliaisiais telefono aparatais, su civilinėmis priemonėmis valdytas incidentas. Tai seniai reikia šitą infrastruktūrą keisti.

Jūsų akcininkė yra valstybė, ar akcininko tikslai nesikeičia priklausomai nuo politinių ciklų?

– Ne, mes esame nepolitinė organizacija. Čia geroji praktika diegiama, ir situacija jau daug metų žymiai pagerėjusi. Valdyboje didesnė dauguma nepriklausomi nariai, akcininkas turi periodinius susitikimus su valdyba, gaunamas ir įteikiamas lūkesčių laiškas, kur iškeliami uždaviniai įmonei. Atsispindi pelningumo, kapitalo grąžos rodikliai, tada strateginės veiklos kryptis, tas visas modelis veikia.

O kokius tikslus jums kelia?

– Veikti efektyviai ir uždirbti pelną. Užtikrinti LRT tinklo nepertraukiamą veikimą, tai yra strateginis objektas. Didiname efektyvumą, diegiame sistemas, tą patį „Lean“ dėliojamės dabar. Tik viena bėda yra – ketvirtadalis paslaugų reguliuojamos, ir kai mes padidiname efektyvumą, kas atsitinka? Tarifai nupjaunami, ir mes vėl toje pačioje vietoje. Mes tik pakylame – tarifai nupjaunami, ir mes toje pačioje vietoje.

Tai jūs neskatinami efektyvinti veiklos?

– Mus skatina – yra iškeliami tikslai, viskas tvarkoje. Bet kapitalo grąžos rodiklis mums neturėtų būti taikomas, nes mes negalime jo pasiekti. Interneto rinka riboja mūsų pelningumo maržą, o kitoje vietoje – reguliavimas apriboja, ir daugiau mes nieko negalime padaryti, turėdami tokį kapitalą.

Šiai dienai mes turime 30 proc. EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) maržą – tame pačiame lygmenyje, kaip ir kiti rinkos dalyviai. Tai bendras įmonės veiklos rezultatas niekuo nesiskiria nuo didžiųjų rinkos dalyvių didžiųjų. Tai aš tuo ir džiaugiuosi, ir didžiuojuosi.

Būta kaltinimų, kad veiklų subsidijavimui naudojate pinigus iš parduodamo turto – kaip juos vertinate?

– Yra 2013 m. Valstybės kontrolės patikrinimo aktas. Vienas iš punktų – neefektyviai naudojamas mūsų turtas – pastatai, kitas NT.

Istoriškai susiklostė, kad didžiulė infrastruktūra, analoginiai tinklai, anksčiau sovietmečiu buvo sukarinti objektai. Yra perteklinio turto. Pavyzdžiui, Sitkūnai. Visa teritorija didžiulė – 80 ha, su visais statiniais, pastatais, boksai BTR’ams (šarvuotas sovietinis transporteris), šunidės, pastatai karininkams ir kita. Viskas krūmais apaugę, apleista, dėl to, kad neapsimoka eksploatuoti visą teritoriją, kuri negeneruoja pinigų. Tik dvi antenos, du bokštai eksploatuojami, dar energetinis tinklas. O yra ten 14 antenų, kitos nebereikalingos, dėl to, kad technologijos pasikeitė – nieko nebereikia.

Kiek reikia, tą dalį mes eksploatuojame, o visą kitą atiduosime parduoti. Dėl to, kad ir Valstybės kontrolės tokia pastaba – neefektyviai naudojamas turtas. Kam jis mums reikalingas, juk čia balastas įmonei – turtas, su kuriuo tu negali uždirbti pinigų.

Kaip vertinate, ar į „Telecentrą“ nereikėtų įsileisti privataus investuotojo, galbūt visiškai privatizuoti šią bendrovę ar platinti akcijas biržoje?

– Na čia, ko gero, ne man klausimas. Akcininkui. Šiai dienai mes tokio uždavinio neturime. Norint eiti į biržą, kapitalo grąžos rodiklis turėtų būti didesnis ir efektyvumas – dar didesnis. Turime susidėlioję planus tuos rodiklius gerinti kasmet.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eurai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eurai

Kalbant apie ateitį, ko jūs apskritai tikitės telekomunikacijų rinkoje, kaip ji atrodys ir kokią vietoje joje užims „Telecentras“?

– Aš manau, kad toliau užimsime savo vietą šitoje rinkoje. Aš nesitikiu, kad mūsų rinkos dalies augimas būtų dešimtimis procentų. Bet mes stabiliai siekiame savo 2 procentus ir manau, kad apie tai ir dėliosis.

Mes tikrai neplanuojam apversti visos rinkos. Bet tikslas yra išlaikyti tuos du procentus ir pateikti rinkai vis naujesnių ir kokybiškesnių paslaugų. Iš anksto tikrai nepasakysiu kokių, nes tai yra konkurencija.

Gal pasiūlysite kokių naujovių?

– Galime jau išduoti – šiandien formuojame vieną papildomą paslaugą, kuri, manytume, padės stabilizuoti arba plėtoti televizijos vartojimą šalyje. Tai hibridinė televizija, „HbbTV“ – per išmaniuosius televizorius bus galima tiesiogiai patekti į transliuotojų mediatekas. Europoje ji yra įdiegta, estai jau turi paleidę, mes tarp Baltijos šalių būtume antri. Su šia televizija, funkcionalumu, planuojame startuoti birželio 5 d.

Naujo tipo televizoriuose paspaudus raudoną mygtuką atsiras papildomas meniu, kur galima peržiūrėti ir orus, pasijungti atitinkamas radijo ar televizijos stočių mediatekas, peržiūrėti ten sudėtą turinį, ar tai būtų dokumentiniai filmai, ar kokie nors koncertai.

Tam nebereikės kompiuterio, tarpinės jungties – reikės interneto. Kad būtų tiesioginė sąsaja su internetu, turėtų būti pajungtas 5 kategorijos kabelis tiesiai į televizorių, ir tada galima matyti visą tą turinį.

Aš tik norėčiau visiems rinkos dalyviams palinkėti baigti visokius papylimus į vieną ar kitą pusę. Nes tokių pačių, tik jau su rimta teisine argumentacija, turiu surinkęs ir aš. Nesu linkęs apie tai kalbėti, tačiau paskutinis „Infobalt“ akibrokštas su Teisingumo ministerija, sakyčiau, jiems garbės nedaro ir pastatė ministerijos vadovus į keblią padėtį.

Vartotojams svarbiausia kaina ir kokybė. Ko čia jie gali tikėtis?

– Mes išlaikom savo lygmenyje kainą, išlaikome klientus ir kasmet turime stabilų klientų skaičiaus augimą. Aišku, dabar rinka, skaičiuojant klientus, neauga, žmonių skaičius kažkiek stabilizavosi. Esmė, visiems taip pat palinkėčiau, kad konkurencija vyktų paslaugomis, paslaugų kokybe, o ne visokiais tokiais dalykais. Čia vartotojui būtų nauda didžiausia.

Jau pasirodo kalbų, kad operatoriai padarė žingsnių perkeliant vartotojus į brangesnius planus. Mes šiame veiksme likome kaip ir paskutiniai, galvosime, ką daryti.

Ar ketvirtasis rinkos žaidėjas turi galimybių didinti konkurenciją?

– Mes per maži esam.

Per maži?

– Rinkoje mes esame per maži, kad galėtume kažkokią rimtą įtaką daryti.

Bet jei kiti operatoriai keltų kainas, tai gal čia jums šansas pasinaudoti?

– O kodėl gi ne?

Ar ši situacija jums naudinga?

–Taip, mums bus naudinga, ir dabar mes turime klientų, kurie buvo išėję, dabar grįžta. Yra, kas nusivylę kokybe, yra, kas nusivylę kainodara, tai mes džiaugiamės tuo.

Jūs vienintelis nieko nepaklausėte apie televizijos bokštą.

Iš tiesų, buvo daug kalbama apie televizijos bokšto rekonstrukciją, kada ji prasidės?

– Esame parengę bokšto rekonstrukcijos ir įveiklinimo projektą ir jau trejetą metų vaikštome, ieškome galimybės finansuoti šitą projektą. Labai gaila, estai mus aplenkė, jie dar 2012 m. buvo pasirengę investicinį projektą rekonstrukcijai ir 2008-2014 m. ES fondai labai dideles lėšas skyrė turizmui. Deja, įmonė šitą periodą pramiegojo, galiu pripažinti, nebuvo joks projektas parengtas, jokia iniciatyva padaryta. Aš prisijungiau tik 2014 m.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Televizijos bokštas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Televizijos bokštas

Estija bokšto atnaujinimui gavo apie 8 mln. eurų, pertvarkė viską, moderniai padaryta. Abu bokštai yra beveik dvyniai, labai panašūs.

Dabar mes per institucijas pavaikščiojome. Kadangi iš valstybės finansavimo kol kas nepavyko gauti, ketiname pritraukti privatų investuotoją. Irgi dėliojamės – bus aukcionas, bus skelbiama, dokumentacija ruošiama, objektas bus, ir žiūrėsim.

Kokių investicijų reikėtų?

– Apie 10 mln. eurų. Mes skaičiavome – pasiskolinant ir įveiklinant atsipirkimas gaunasi ilgesnis nei 7 metai, todėl abejojame, kad kažkuris bankas galėtų mus finansuoti šiai veiklai. Tačiau latviai, pvz., dabar ginasi projektą Dauguvos saloje, kur investicija į jų bokštą yra 42 mln. eurų, ir valstybė finansuoja tą projektą. Tačiau ten kartu apima ir duomenų centrus, televizijos paslaugas, turistinę dalį. Anksčiau pas juos nebuvo restorano.

Kokia jūsų vizija, ką ketinama atnaujinti?

– Iš principo, mes norime atnaujinti visą pramoginę veiklą, ir po to atskirti į atskirą įmonę, kadangi ten jau reikia koncentruotis į visas paslaugas, projektus.

Planuojama sutvarkyt aplinką, apžvalgos aikštelę, tada įrengti konferencijų centrą apačioje. Viršuje būtų aukštesnio lygio restoranas, būtų įveiklinti jau du aukštai, terasa ant stogo, kur būtų galima pasivaikščioti, kavinė lauke viršuje.

Gal ir šuolius su guma atnaujintumėte?

– Šitą klausimą gauname visada. Žinoma, kad bus, bet po to, kai bus išvystyta ta pramoginė veikla po remonto. Taline neleido – yra apėjimas ant briaunos, prisirišus, bet nešokinėja.

Ačiū už pokalbį

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:38
01:19
02:04

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką