Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 22d. 16:02

„The Guardian“: ar „Revolut“ licenciją išdavusioje Lietuvoje brandinama bankų krizė?

„Revolut“ mokėjimo kortelė
„Revolut“ mokėjimo kortelė

Britų dienraščio „The Guardian“ pinigų skyriaus redaktoriui Patrickui Collinsonui užkliuvo Lietuvos banko sprendimas suteikti startuoliui „Revolut“ specializuoto banko licenciją. Jis įžvelgia kad Lietuvoje, kaip Islandijoje, gali kilti didelė bankų krizė.

P.Collinsonas primena, kad praėjo beveik dešimtmetis nuo dienos, kai 300 tūkst. klientų iš Jungtinės Karalystės, privilioti į Islandijos banko „Landsbanki“ internetinį projektą „Icesave“, atsibudo ir suvokė, kad 4 mlrd. svarų vertės indėliai tiesiog išgaravo.

Griuvo ne tik „Landsbanki“, bet visa Islandijos finansų sistema. Žlugo šalies indėlių apsaugos schema. Kitaip, anot P.Collinsono, būti ir negalėjo: mažytė šalis buvo apsiėmusi saugoti indėlininkų iš visos Europos pinigus.

Šiandien esą viskas kitaip. Bankai po krizės buvo priversti padidinti įstatinį kapitalą, daug griežtesni bankų streso testai, o ES jau senokai garantuoja gyventojų indėlius iki 100 tūkst. eurų.

„Bet pažvelgkime į Lietuvą, šalį su 2,8 mln. gyventojų, kur vidutinės algos siekia britiško vidurkio trečdalį. Valstybės centrinis bankas – Lietuvos bankas – aktyviai reklamuojasi kaip magnetas „fintech“ (finansinių technologijų“) įmonėms“, – rašo P.Collinsonas.

Jis atkreipia dėmesį, kad net Lietuvos banko, kuris nėra komercinis, tinklalapyje bankai yra viliojami būtent Lietuvoje gauti licenciją veikti ES – žadamas sklandus procesas ir bendradarbiavimas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas

„Neįtikėtina, bet žadama netgi netaikyti jokių reguliuotojo sankcijų per pirmuosius veiklos metus. Kodėl bet koks reguliuotojas gali norėti skelbti tokius nepaprastus pranešimus?“ – stebisi specialistas.

Be to, tai esą aktualu ne tik Lietuvai. Mat startuolis, vos Lietuvoje gavęs banko licenciją, pagal ES taisykles gali veikti bet kur Bendrijoje.

Praėjusią savaitę Londone įsikūręs startuolis „Revolut“ kaip tik ir paskelbė, kad gavo licenciją veikti ES, ir ateityje siūlys kreditus bei priims indėlius – esą judama tikslo tapti bankininkystės „Amazon“ link.

„Revolut“ būstinė – Londone, tad būtų logiška tikėtis, kad licenciją ši kompanija turėtų išsirūpinti iš Anglijos banko. Ne – leidimas gautas iš Lietuvos banko.

Jau dabar „Revolut“ turi daugiau nei 3 mln. klientų – daugiau nei Lietuvoje yra gyventojų. Metinės „Revolut“ operacijos viršija Lietuvos bendrąjį vidaus produktą.

Savo pranešime „Revolut“ giriasi, kad „naujoji banko licencija leis klientams į sąskaitas pervesti atlyginimus, kurie bus saugojami pagal EDIS – Europos indėlių draudimo sistemą (European Deposit Insurance Scheme)“. Pranešime Lietuva neminima.

P.Collinsonas: „Revolut“ klientų lėšos bus priklausomos nuo lietuviškos sistemos tvirtumo. Jei lietuviai indėlių padengti nesugebės, ES įsikišti negalės, nes jokio formalaus mechanizmo dar nėra.

Tačiau įdomiausia tai, kad EDIS iki šiol tėra ES dar 2015-aisiais pateiktas pasiūlymas – tokia indėlių draudimo sistema dar neegzistuoja.

„Manoma, kad kai kurios ES šalys, vadovaujamos Vokietijos, pasipriešino sistemos įkūrimui. Jos pagrįstai susirūpinusios, kad turės mokėti daugiau nei susimausiančios šalys“, – rašo P.Collinsonas.

Naujienų agentūra „Reuters“ praėjusią savaitę lyg tyčia paskelbė, jog euro zonos šalys taip nepasitiki viena kita, kad net negali sutarti dėl politinių derybų dėl EDIS pradžios.

„Kol neįkurta EDIS, visi, kurie padeda pinigus į banką, veikiantį pagal ES licenciją, tegali kliautis šalies, kuri išdavė licenciją, indėlių apsaugos taisyklėmis.

Tad „Revolut“ klientų lėšos bus priklausomos nuo lietuviškos sistemos tvirtumo. Jei Lietuva indėlių padengti nesugebės, ES įsikišti negalės, nes jokio formalaus mechanizmo dar nėra.

„Nėra jokių ženklų, kurie leistų manyti, kad „Revolut“ gali žlugti ir kad apskritai jaučia finansinį spaudimą. Bet klausimą užduoti verta, ypač turint omenyje tai, kas įvyko per didžiąją finansų krizę“, – teigia P.Collinsonas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos bankas

„Revolut“ jį patikino, kad Lietuvos bankas komercinius bankus prižiūri taip, kaip ir kitų Europos šalių centriniai bankai. Be to, Lietuvos bankas priklauso bendram Bankų priežiūros mechanizmui (SMM).

Tuo tarpu Lietuvos bankas P.Collinsonui teigė, kad be SMM yra ir naujas bendras Bankų pertvarkos mechanizmas, kurio dėka esą nebebūtų tokio chaoso kaip 2007-2008 metais. Lietuviai žurnalistą patikino, kad EDIS įkūrimo procesas pasiekė „paskutines stadijas“.

„Bet kol kas panašiau, kad ES neapgalvotai suformavo bendrą bankininkystės rinką, bet neįkūrė bendro indėlių apsaugos mechanizmo“, – konstatuoja P.Collinsonas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką