Vasario 18 d. LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ dalyvavęs Gitanas Nausėda teigė, kad idėja mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 yra populistinė, o realiai pensininkams pensijos galėtų pakilti po 10 centų.
„Mano skaičiavimai buvo pagrįsti galimu Seimo narių skaičiaus sumažinimu iki 101, tai reikėtų padalyti tą sumą maždaug per pusę. Apskaičiavome, kokią tai turėtų realią finansinę išraišką, tai kiekvienam Lietuvos pensininkui, sumažinus Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101, būtų galima pridėti 20 centų per mėnesį. Dabar, matyt, pagal šitą sprendimą, galima bus pridėti 10 centų per mėnesį, vadinasi, papildomai galima bus nusipirkti degtukų dėžutę“, – teigė G.Nausėda.
Tačiau tokiais jo teiginiais viešai suabejojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
„0,1 (euro)x0,6 (mln. senatvės pensininkų)x12 (mėn.) = 0,72 mln. eurų. Sumažinus 20 Seimo narių, valstybės biudžeto išlaidos sumažėtų daugiau kaip 2 mln. eurų. Kažkas truputį suklydo?“ – savo socialinio tinklo paskyroje suskaičiavo S.Jakeliūnas.
Kiek iš tiesų Lietuvai kainuoja Seimas?
Lietuvos biudžetui visa Seimo kanceliarija su parlamentarais, jų išlaidomis parlamentinei veiklai, komandiruotėmis, taip pat ir administracija, turto išlaikymu bei išmokomis kainuoja 31,5 milijono eurų – tokie asignavimai buvo suplanuoti 2019-ųjų biudžete.
Tai yra nykstamai maža suma, lyginant su visu valstybės biudžetu – Seimo kanceliarijai skirti asignavimai nesiekia nė 0,3 proc. Lietuvos viešajam sektoriui išleidžiamų pinigų.
Vienam parlamentarui tenkanti Seimo išlaidų dalis siekia 223,6 tūkst. eurų per metus, o 20-iai – 4,47 milijono eurų.
Tačiau Seime dirba ne tik Seimo nariai.
Šiuo metu Seimo kanceliarijoje – 1127 darbuotojai. 141 Seimo narys turi apie 400 padėjėjų, o didžioji dalis kitų darbuotojų – valstybės tarnautojai, karjeros tarnautojai ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jų parlamentarų skaičiaus mažėjimas nepaveiktų.
Taip pat nesumažėtų išlaidos ir Seimo pastatų išlaikymui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, jų našlių ir našlaičių rentoms ir kitoms socialinėms išmokoms ir t.t.
Pagal 2017 parlamento išlaidų struktūrą, Seimo narių, jų patarėjų atlyginimams skirta 43 procentai visų Seimo išlaidų, o pridėjus parlamentinę veiklą ir komandiruotes, iš viso būtų 48 procentai.
Taip 20 Seimo narių „kaina“ šiemet mažėtų iki 2,146 mln. eurų – toks skaičius atitiktų ir S.Jakeliūno skaičiavimą.
Bet ir čia dar ne viskas įvertinta. Seimo nariai, kaip ir kiti dirbantieji, dar sumoka ir mokesčius: gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, kurios jau dabar pasiekia esamus pensininkus. Valstybė kone iškart atgauna apie 35 proc. išmokėtų atlyginimų sumos, kuomet GPM siekia 15 proc., o „Sodros“ įmokų tarifas – 19,5 proc.
Taip 20 Seimo narių „grynoji kaina“ sumažėja maždaug iki 1,48 milijono eurų per metus.
Lietuvoje pernai gruodį buvo 1,044 milijono įvairių pensijų gavėjų, tad kiekvienam padalinus šią sumą, per mėnesį prie pensijos būtų galima pridėti 11,84 cento. Tačiau vien tik senatvės pensininkų buvo 599 tūkst. – sumą padalijus tik jiems, gauta suma siektų 20,6 cento.
Žinoma, Seimo nariai ir jų padėjėjai, tikėtina, rastų kitus darbus, kuriuose mokėtų mokesčius, todėl valstybė potencialiai galėtų atgauti ir daugiau.
Paaiškino: kaip beskaičiuosi, kalbame apie centus
G.Nausėda 15min teigė, kad skaičiavimus atliko jo rinkimų štabas. Štabas pačius skaičiavimus atsiuntė – jie nežymiai skiriasi nuo G.Nausėdos paminėtų 10 centų pensininkui, be to, atlikti pagal 2017 metų duomenis.
„Mūsų vertinimu, 20 Seimo narių atsisakymas leistų sutaupyti apie 1,9 mln. Eur. Išdalijus šią sumą visiems pensininkams (senatvės, invalidumo, našlaičių ir našlių ir t.t., o jų yra apie 1,04 mln. asmenų), šias pensijas per mėnesį galima padidinti apie 15 centų. Imant tik senatvės pensininkus, pensijos didėjimas galėtų siekti virš 20 centų“, – teigiama štabo atsakyme.
Štabas rėmėsi ta pačia 2017 m. Seimo kanceliarijos ataskaita ir skaičiuojant išlaidas vertintos išlaidos politinio pasitikėjimo tarnautojų, Seimo narių, atlyginimams, parlamentinei veiklai, komandiruotėms. Šioms kategorijoms 2017 m. iš viso buvo išleista 13,3 mln. Eur. Išdalijus sumą proporcingai 141 Seimo nariui, kiekvienam iš jų per metus tenka 94 326 Eur išlaidų.
„Palyginimui, tais pačiais 2017 metais išlaidos senatvės pensijoms Lietuvoje sudarė beveik 2 milijardus Eur. Tad minėtasis 1,9 milijono eurų sutaupymas dėl 20 Seimo narių „atsisakymo“ sudarytų apie 0,1 proc. senatvės pensijoms skiriamo finansavimo“, – teigiama komentare.
Štabas skaičiuoja, kad sutaupytą sumą išdalijus tik senatvės pensininkams, pensija padidėtų maždaug 25 centais, o jei visiems pensininkams, įtraukiant invalidumo, netekto darbingumo ir pan., – apie 15 centų.
Štabas neįvertino to, kad Seimo nariai moka mokesčius, kurie iškart priklauso valstybei – 15min perskaičiavus štabo duomenimis, prie senatvės pensijos 2017-aisiais tebūtų 14 centų, o jei prie visų pensijų – 8 centai. Tačiau šiuo atveju štabas daro prielaidą, kad Seimo nariai ir kiti darbuotojai rastų kitą darbą ir mokėtų tokius pačius mokesčius.
„Esminė išvada – kalba eina apie centus!“ – rašo G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas.
Anot jo, sprendimo sumažinti Seimo narių skaičių žala gali būti gerokai didesnė: „Jei norima finansinio efektyvumo, tai Seimo narių mažinimo efektas yra abejotinas sprendimas. Tą patį galima pasiekti optimizuojant išlaidų eilutes, o ne nupjaunant mėsą nuo įstatymų leidybos raumens.“
Dar blogiau yra tai, kad ydingas sprendimas pridengiamas demografija, piliečių antipatija Seimui, o veiksmas daromas politiškai jautriu metu, vertina G.Nausėdos rinkimų štabas.
Seimo kanceliarija: atsilaisvintų 2,1 mln. eurų
Sumažinus Seimo narių skaičių iki 121, išlaidos būtų mažesnės apie 2,1 mln. Eur per metus, suskaičiavo Seimo kanceliarija.
„Šias išlaidas sudaro Seimo nario darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, Seimo nario 3 patarėjų/padėjėjų darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, Seimo nario su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti skiriama suma, vidutinės vienam Seimo nariui tenkančios komandiruočių išlaidos, taip pat Seimo frakcijų, komitetų, komisijų su parlamentine veikla susijusios išlaidos, tenkančios vienam Seimo nariui“, – aiškinama komentare.
Patikinama, kad šiuo metu tiesiogiai su Seimo narių skaičiumi nesusijusios išlaidos sudaro apie pusę viso Seimo kanceliarijos biudžeto išlaidų. Tai – pastatų ir įrangos eksploatavimo ir remonto išlaidos, prekių ir paslaugų, reikalingų Seimo kanceliarijos veikloje, įsigijimo išlaidos, narystės tarptautinėse organizacijose mokesčiai ir kitos išlaidos.
Pateikta informacija iš esmės atitinka 15min atliktus ar kitus skaičiavimus.
15min vertinimu, beveik teisingi tiek S.Jakeliūno, tiek G.Nausėdos skaičiavimai, tik metodologijos skiriasi. G.Nausėdos teiginys apie galimybę pensijas padidinti vos 10 centų, nėra visiškai tikslus (štabo pateiktuose skaičiavimuose – 15 centų), tačiau skirtumas itin mažas, kad būtų reikšmingas.
Patikrinta 15min
