Tuo, kad technologijos nepaveiks jų darbo vietos, įsitikinę 61 proc. lietuvių, 64 proc. latvių ir 68 proc. estų.
Kol technologijos dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Be to, net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo atliekamas funkcijas, šie veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros dar nėra pajėgūs, skelbia tyrimo rengėjai.
„Swedbank“ tyrimo metu paaiškėjo, kad dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti respondentai dirba valstybės tarnyboje – Lietuvoje ir Estijoje 74 proc. valstybės tarnautojų apklausoje nurodė, kad naujos technologijos jų profesijai grėsmės nekelia. Tuo metu Latvijoje dėl savo darbo vietų labiausiai užtikrinti (72 proc.) nurodė esantys paslaugų sektoriaus darbuotojai.
Mažiausiai užtikrinti dėl savo darbo vietų ateities visose trijose Baltijos šalyse jaučiasi prekybos sektoriaus darbuotojai (60 proc.). Viena to priežasčių, kad prekybos sektorius yra pažengęs taikant įvairius automatizacijos sprendimus.
„Pavyzdžiui, savitarnos kasas prekybos centruose 84 proc. tyrimo respondentų įvardija kaip technologinį kasininkų konkurentą“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Tik 7 proc. respondentų, kurie yra specialistai, valstybės tarnautojai, biurų darbuotojai, dirba paslaugų srityje ar su kitais žmonėmis, yra linkę manyti, kad automatizacija paveiks jų profesiją per ateinančius kelerius metus.
„Daugiausia (52 proc.) respondentų Lietuvoje įsitikinę, kad technologijos niekada nepakeis žmonių bendraujant su vaikais, 44 proc. kūrybiškumo srityje, o 42 proc. – pagal gebėjimą motyvuoti kitus žmones“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
