Tačiau kainų mažinimo planą kritikavo tiek rinkos ekspertai, tiek patys prekybininkai. 15min išskyrė penkias naujoves, kurios sulaukė daugiausiai kritikos.
1. Vaučeriai
Kas siūloma: didžiausio dėmesio sulaukė vadinamieji vaučeriai, kuriuos galės gauti šeimos su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau, įvertinus bandomąjį projektą, ir visi gyventojai. Tiesa, popierinių vaučerių nebus, jie veiks per telefonų programėles ar elektroniniu paštu. Perkant produktų iš ūkininkų ar mažos parduotuvės už 10 eurų, vaučerio savininkas išleis 8 eurus, o du eurus padengs valstybė iš biudžeto.
Projektas galėtų startuoti kitąmet antrą pusmetį.
Kodėl kritikuojama: pirmieji ženklai, kad vaučerių projektas apskritai gali neprigyti, pasiekė tada, kai 15min paviešino iš Žemės ūkio ministerijos nutekėjusį vidinį dokumentą. Jame rašoma, kad siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės. Taip pat perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jos pasipelnytų sukčiai. Už vaučerių įdiegimą atsakinga pati ministerija. Tiesa, ši kritika vyriausybės taip ir nepasiekė. Vaučerių projektą kritikavo tiek verslas, tiek Konkurencijos taryba.
2. Susitarimai dėl nuolaidų – tik raštu
Kas siūloma: Ūkio ministerija pasiūlė įpareigoti prekybininkus ir tiekėjus, kad šie dėl nuolaidų tartųsi tik raštu arba elektroniniu paštu. Taip siekiama, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, ir susitarimai būtų nevieši, nediskriminuotų tiekėjų.
Kodėl kritikuojama: Ūkio ministerija tokiu pasiūlymu bando skaidrinti susitarimus, tačiau idėja stebisi netgi mažieji prekeiviai. „Nežinau tokio atvejo, kad kažkas tartųsi dėl nuolaidų žodžiu, o ne raštu. Tai būtų nenaudinga abiems pusėms“, – sakė 320 parduotuvių regionuose vienijančios Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas Eimutis Radžvila.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dviejų verslų santykiai turėtų būti konfidencialūs, erdvės valstybei į juos kištis nėra daug.
3. Kainos – viename portale
Kas siūloma: Vyriausybė paskelbė, kad interneto svetainėje produktukainos.lt bus skelbiamos populiariausių produktų kainos nuo 2019-ųjų. Taip bus galima analizuoti kainų tendencijas ir imtis naujų priemonių. Valdžia mano, kad tai dar viena tinkama priemonė kovoti su kainų augimu.
Tiesa, prekybos tinklai neprivalėtų skelbti ten kainų. Numatoma, kad svetainėje produktukainos.lt bus skelbiamos skirtingų prekių grupių kainos: duonos ir grūdų produktų, mėsos, žuvies ir jūros gėrybių, pieno, sūrio ir kiaušinių, aliejaus bei riebalų, vaisių, daržovių, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, nealkoholinių gėrimų. Šiose prekių grupėse bus lyginami vienodo kiekio ir pakuotės produktai.
Kodėl kritikuojama: Siekiu viešai ir reguliariai skelbti kainas suabejojo Konkurencijos tarybos vadovo pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Pasak jos, individualizuotų kainų skelbimas tokioje rinkoje gali suveikti kaip nuoroda, kokio kainų lygio laikytis rinkos dalyviams. „Tai veiktų kaip kartelis, tik ne rinkos dalyvių rankomis. Jeigu tokia priemonė būtų nustatyta ne įstatymu, o poįstatyminiu aktu, rinkos dalyviai, jo laikydamiesi, rizikuotų pažeisti Konkurencijos įstatymą“, – 15min teigė ji.
Prekybininkai savo ruožtu prašo pateikti Konkurencijos tarybos išvadas, ar kainų viešinimas nebus laikomas įstatymuose draudžiamu konkurencijos ribojimu.
4. Tiekėjų ir prekybininkų sutartys – tik tipinės
Kas siūloma: Vyriausybė įveda ir tipines sutartis tarp maisto produktų tiekėjų ir prekybos tinklų. Manoma, kad tokios sutartys subalansuos abiejų pusių teises ir pareigas, santykiai taps skaidresni, o nuo to laimės vartotojai. Be to, tikimasi, kad tai pažabos prekybininkų galias piktnaudžiauti reikalaujant iš tiekėjų papildomų sąlygų.
Kodėl kritikuojama: Prekybininkų ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai teigia, kad tipinių sutarčių negali būti, nes kiekviena sutartis yra individuali, priklausomai nuo produkto, gamintojo, jo įsipareigojimų ir pan. Be to, Konkurencijos tarybos direktoriaus pavaduotoja J.Šovienė irgi mano, kad priemonės, reguliuojančios tiekėjų ir prekybos tinklų santykius, nėra susijusios su kainų mažinimu. „Tai yra labiau verslo santykių kultūros puoselėjimas. Žinant, kad kultūra – brangus dalykas, tai gali veikti priešingai – didinti kainas“, – sakė ji.
5. Skųsti galės bet kas
Kas siūloma: Vyriausybė suteiks galią visiems norintiems, anonimams taip pat, skųsti prekybininkų veiksmus Konkurencijos tarybai. Tiesa, ir dabar pirkėjai gali skųsti parduotuvių kainodarą, taikomas nuolaidas ir pan., tačiau kitoms institucijoms. Tą daryti galėtų anonimas, fizinis asmuo, o vienkartinis paskatinimas siektų mažiausia tūkstantį, daugiausia 100 tūkst. eurų.
Kodėl kritikuojama: „Tai gali virsti parodija, jeigu visi skųs visus. Lietuvoje veikia apie 80 tūkst. įmonių, bet galiu 80 tūkst. paskųsti vien aš. Aš manau, kad visos šitos įmonės daro kažką ne taip. Reikia labai pamąstyti, kad tai nevirstų parodija“, – taip apie naują skundimų teisę kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
