„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad dalyvaujamieji biudžetai tapo įprasta praktika 9 iš 10 savivaldybių, be to, juos pasitelkia viena iš trijų ugdymo įstaigų.
„Esame pasiruošę nagrinėti sudėtingesnius klausimus, kaip vystyti ir stiprinti dalyvaujamosios demokratijos ekosistemą Lietuvoje. Konkrečiau – kaip užtikrinti informacijos, patirčių ir žinių mainus skirtingų įstaigų viduje ir tarp jų, kad demokratinis ugdymas per patirtis taptų kasdieniu įpročius“, – pranešime sakė I. Kalinauskienė.
Skyriaus duomenimis, 2024 metais 52 savivaldybėse apie 140 tūkst. gyventojų pasiūlė 1188 idėjas ir patys balsuodami išrinko įgyvendinti 167 projektus.
Vidutiniškai vienoje savivaldybėje, neskaičiuojant Vilniaus miesto, pasiūlytos 23 idėjos. Sostinėje jų sulaukta 594.
80 projektų buvo skirti aplinkai tvarkyti ir infrastruktūrai gerinti, 39 – aktyvaus laisvalaikio erdvėms kurti, 19 – vaikų žaidimo aikštelėms įrengti, po 10 – miesto parkams ir sodams bei kultūros erdvėms kurti.
Pernai gyventojai savivaldybėms galėjo siūlyti idėjas projektams, kurių vertė nuo 5 tūkst. iki 670 tūkst. eurų, o iš viso gyventojams buvo paskirstyti apie 6,5 mln. eurų.
Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausiai gyventojų dalyvavo Skuodo (55 proc.), Jurbarko (28 proc.), Utenos ir Alytaus (25 proc.) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Visagino (0,28 proc.), Švenčionių (1,8 proc.) ir Kaišiadorių rajonų (2,5 proc.) savivaldybėse.
Dalyvaujamasis biudžetas – būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei, mokyklai ar organizacijai ir balsuodami renka labiausiai patikusias.
Organizacijos teigimu, nuo pirmojo dalyvaujamojo biudžeto sukūrimo 2018 metais Lietuvos gyventojai įsitraukė panaudojant 20 mln. eurų.
