Daugiausiai pradedančių verslų, kurių direktorės buvo moterys, pernai užgimė didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje įsteigta 42 proc. tokių įmonių, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 12,9 ir 5,2 proc.
Tačiau vertinant moterų vadovaujamų naujų įmonių skaičių, tenkantį darbingo amžiaus moterims, į priekį išsiveržia Neringa, Vilnius ir Palanga.
Šiose trijose savivaldybėse tūkstančiui darbingo amžiaus moterų teko daugiau nei 4 pernai registruotos įmonės su vadove moterimi. O mažiausiai verslios pasirodė Šilalės, Vilkaviškio ir Kėdainių rajonų verslininkės, kur tūkstančiui moterų teko mažiau nei viena naujai įregistruota įmonė.
Steigia paslaugų bendroves
Naujos moterų vadovaujamos dažniausiai užsiima įvairių paslaugų teikimu (17 proc.), taip pat prekyba (7 proc.), o gamyba verčiasi 4 proc. bendrovių.
„Moterų vystomus verslus traukia restoranų ir pagaminto valgio teikimo, apskaitos, buhalterijos ir audito veiklos, užsakomasis pardavimas paštu ir internetu. Kiek neįprasta, kad ketvirtą-penktą vietas tarp populiariausių veiklų užima labiau su vyrais siejamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba bei krovininis kelių transportas“, – teigiama pranešime.
„Energija taškos“, „Krikštatėvis“, „Pamėginčius“, „Mylimukų šalis“, „Atsipūtę Burundukai“ ir netgi „Mėmė“ – moterys nestokojo idėjų ir šmaikštumo įmonių pavadinimams.
Tarp įregistruotų moterų vadovaujamų įmonių dominuoja uždarosios akcinės bendrovės – tokių buvo 57 proc., mažųjų bendrijų buvo 20 proc., o viešųjų įstaigų – 9 proc.
Daugiausiai darbo vietų sukūrė Daivos Sereikienės vadovaujama Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Outokumpu stainless“, atstovaujanti to paties pavadinimo suomių plieno pardavėjui. Bendrovėje – 77 darbuotojai. Ši bendrovė darbuotojams pasiūlė ir didžiausią vidutinį atlyginimą – 1996 eurus.
„Creditreform Lietuva“ pastebi, kad moterų bendrovėse vidutiniškai atlyginimai mažesni – vidutiniškai siekė 358 eurus, o vyrų vadovaujamose bendrovėse – 410 eurų.
ES pirmūnė – Latvija
Latvija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje daugiau kaip pusę kompanijų vadovų postų užima moterys, parodė ES statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbti 2014-ųjų duomenys.
Latvijoje moterys užima 53 proc. įmonių vadovų postų, Bulgarijoje ir Lenkijoje – po 44 proc., Airijoje – 43 proc., Estijoje – 42 proc., Lietuvoje, Vengrijoje ir Rumunijoje – po 41 proc., o Prancūzijoje ir Švedijoje 40 proc. vadovų pozicijų užima moterys, rašo BNS.
Mažiausiai moterų vadovių yra Vokietijoje, Italijoje ir Kipre – po 22 procentus.
Mažiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų gaunamų atlyginimų užfiksuotas Rumunijoje, kur moterų atlyginimai yra 5 proc. mažesni nei vyrų. Slovėnijoje šis rodiklis yra 12,4 proc., Belgijoje – 13,6 proc., Bulgarijoje – 15 proc.
Lietuvoje moterų atlyginimai yra vidutiniškai 18,8 proc. mažesni nei vyrų, Latvijoje – 17,6 proc.
Didžiausias atlyginimų skirtumas užfiksuotas Vengrijoje, kur moterys uždirba 33,7 proc. mažiau. Italijoje šis rodiklis yra 33,5 proc., Čekijoje – 29,7 proc.
