Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinta nuo 2,5 proc. iki 2,25 proc. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe atitinkamai sumažintos nuo 2,65 proc. iki 2,4 proc. ir nuo 2,9 proc. iki 2,65 proc.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma – tai palūkanų norma, kurią bankai moka skolindamiesi pinigų iš ECB vienai savaitei, o indėlių galimybės palūkanų norma – tai palūkanų norma, už kurią bankai gali laikyti vienos nakties indėlius centriniame banke.
Palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe – tai palūkanų norma, kurią bankai moka, kai skolinasi iš ECB vienai nakčiai.
Naujosios palūkanų normos įsigalios nuo balandžio 23 d.
Lūkesčius lemia procesasi už Atlanto
Palūkanų normos sumažintos siekiant sumažinti infliaciją, suvaldyti neigiamą poveikį ES ekonomikai, kylantį dėl JAV muitų tarifų.
Pasak ECB, infliacijos raida toliau atitinka ekspertų lūkesčius – kovo mėn. mažėjo tiek bendroji, tiek bazinė infliacija. Pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažiau kilo ir paslaugų kainos. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu.
ECB pastebi, jog mažiau auga darbo užmokestis, o pelnas iš dalies švelnina vis dar padidėjusio darbo užmokesčio augimo poveikį infliacijai. Jau kurį laiką yra stiprinamas euro zonos ekonomikos atsparumas pasauliniams sukrėtimams, tačiau, didėjant prekybos santykių įtampai, augimo perspektyvos pablogėjo. Tikėtina, kad, padidėjus neapibrėžtumui, sumažės namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas, o dėl nepalankios ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą finansavimo sąlygos veikiausiai taps griežtesnės. Šie veiksniai gali dar pabloginti euro zonos ekonomikos perspektyvą, tvirtina ECB.
ECB Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 % lygiu.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad ECB palūkanų normas mažins ir toliau, o rudenį jos jau turėtų nukristi žemiau 2 procentų kartelės.
Jo žodžiais, šiuo metu palūkanų normų lūkesčius euro zonoje labiausiai lemia ne vietinių kainų ir ekonomikos augimo tendencijos, o už Atlanto inicijuojami procesai.
„Bet koks tarptautinės įtampos padidėjimas ir nerimas dėl pasaulinės prekybos sukurs dar daugiau prielaidų ECB mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Tai gera naujiena daugeliui Europos šalių, besiruošiančių didinti investicijas į gynybą, infrastruktūrą ir naujus gamybinius pajėgumus“, – mano N.Mačiulis.
Raulis Eametsas, „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, jog palūkanų normos sumažinimas yra gera žinia ekonomikai. Bendra ekonominė padėtis ES nėra labai perspektyvi – prognozuojamas labai lėtas didžiųjų šalių ekonomikos atsigavimas.
„Tikimasi, kad Vokietijos ekonomikos augimas šiais metais svyruos apie nulį. Todėl tikėtina, kad rudenį sulauksime daugiau palūkanų normų mažinimo. Neatmetama galimybė, kad iki metų pabaigos EURIBOR gali pasiekti 1,5 proc. lygį. Šis sprendimas turi tiesioginės įtakos palūkanų normai, už kurią didžiausi Europos komerciniai bankai skolina pinigus vieni kitiems, t. y. EURIBOR. Rinkos tikėjosi, kad EURIBOR sumažės – jau vakar 6 mėn. trukmės EURIBOR buvo nukritęs iki 2,2 proc.“, – komentuoja R. Eametsas.
