Turkijos statistikos biuro duomenimis, praėjusį mėnesį vartotojų kainos šoktelėjo 36,1 proc., palyginti su tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu, po 21,3 proc. šuolio lapkritį.
Rodiklis buvo didžiausias nuo 2002 metų spalio, kai infliacija siekė 33,45 proc., prieš R.T.Erdogano partijai atėjus į valdžią tų metų lapkritį.
Tai taip pat daugiau nei septynis kartus viršija oficialų vyriausybės tikslinį lygį.
Vartotojų kainos gruodį išaugo 13,6 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, atspindėdamos tolesnį turkų perkamosios galios mažėjimą. Tokia padėtis dar labiau sumažino R.T.Erdogano reitingus.
Ilgalaikė R.T.Erdogano sėkmė dažnai buvo siejama su jo vyriausybės sėkminga politika ir klestėjimu po 2001 metų finansinės krizės.
2002-aisiais į valdžią atėjo jo islamiška partija, o pastaruosius du dešimtmečius R.T.Erdoganas dominavo Turkijos politikoje ir būdamas ministru pirmininku, ir prezidentu.
Visgi jo laukia sudėtingas kelias siekiant perrinkimo, o rinkimai numatyti iki 2023 metų vidurio.
Turkijos lira pernai prarado 44 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu. Ypač lira kursas greitai smuko žemyn praėjusių metų pabaigoje, kai R.T.Erdoganas pareikalavo staigaus palūkanų normų mažinimo.
R.T.Erdoganas aukštas palūkanų normas laiko „viso blogio motina ir tėvu“, teigdamas, kad jos skatina, o ne mažina infliaciją.
Tuo metu, kai Turkijos prezidentas praėjusį mėnesį paskelbė apie naujas valiutos palaikymo priemones, JAV dolerio kursas pakilo iki istorinių aukštumų liros atžvilgiu – beveik 18,4 liros.
Nuo to laiko liros kursas nukrito iki maždaug 13 lirų už vieną JAV dolerį, nors paskelbus infliacijos duomenis, nacionalinė Turkijos valiuta prarado dar 2 procentus.
2021 metų pradžioje vieną JAV dolerį buvo galima nupirkti už 7,4 liros.
