Daug metų keliaujantieji į Turkiją, arba vyresnio amžiaus keliautojai gali prisiminti laiką, kuomet keičiant valiutą keitykloje, ar atsiskaitant grynaisiais už prekes reikėdavo atidžiai stebėti senuosius liros banknotus, mat jie buvo labai panašūs ir skirdavosi ant jų užrašytais nuliais – apyvartoje būdavo ir šimtatūkstantiniai, ir milijono vertės liros banknotai.
2005 m. atlikus donominaciją Turkijos liros banknotai buvo pakeisti naujais „nubraukus nulius“, t.y. santykiu 1000000:1 (vienas milijonas su vienu).
Pasakodamas 15min apie Turkijos nacionalinę valiutą lirą, SEB Finansų rinkų departamento vyr. analitikas Linas Mickus atkreipia dėmesį, jog Turkijos lira yra viena labiausiai nuvertėjusių valiutų per pastaruosius metus, žvelgiant į besivystančias pasaulio ekonomikas.
„Per paskutinius 10 metų lira dolerio atžvilgiu smuko daugiau nei 90 proc., didžiajai daliai nuvertėjimo įvykus nuo 2021 metų. Jei 2015 m. už vieną dolerį buvo galima gauti 3 liras, dabar už tą patį vieną dolerį galima gauti daugiau nei 40 lirų“, – pastebi L.Mickus.
Kokios valiutos nuvertėjimo priežastys?
SEB banko analitiko teigimu, pagrindinė nuvertėjusios liros priežastis – politinė. Ji susijusi su nekonvenciniu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano požiūriu į makroekonominius procesus. Turkijos prezidentas ne kartą yra kritikavęs palūkanų normas, jas net pavadinęs „visų blogybių motina“.
„Problema ta, kad šis požiūris darė įtaką politiniams ir ekonominiams sprendimams – prezidentas nuolat spaudė centrinį banką išlaikyti žemas palūkanų normas, nepaisant augančios infliacijos. Dėl to centrinio banko vadovai dažnai keitėsi – per pastaruosius penkerius metus šiai institucijai vadovavo net penki skirtingi pirmininkai, nors įprastai viena kadencija trunka penkerius metus“, – istorines priežastis priminė L.Mickus, pridurdamas, jog prezidentas atleisdavo vadovus, kai jų vykdoma pinigų politika nesutapdavo su jo įsitikinimais, kaip turėtų būti valdoma ekonomika.
Analitiko žodžiais, centrinio banko neveiksnumas ilgainiui pakirto investuotojų pasitikėjimą, todėl kapitalas ėmė masiškai trauktis iš šalies, sukeldamas papildomą spaudimą valiutos kursui.
Be to, Turkija išgyveno itin aukštos infliacijos laikotarpį – 2022 m. metinis kainų augimas buvo pasiekęs 90 proc., o tai reiškia, kad kainos per metus beveik padvigubėjo. Nepaisant to, centrinis bankas tuo metu dar labiau mažino palūkanų normas, taip dar labiau kaitindamas infliaciją.
„Situacija pasikeitė 2023 m., kai centriniam bankui ėmė vadovauti Hafize Gaye Erkan, kuri pradėjo ryžtingai kelti palūkanų normas – bazinė palūkanų norma per mažiau nei metus pakilo nuo 8,5 proc. iki 50 procentų. Tai lėmė infliacijos mažėjimą, nors ji vis dar išlieka labai aukšta – apie 35 proc. per metus. Atitinkamai, ir valiutos kursas vis dar išlaiko nuvertėjimo trajektoriją, nors aukštos palūkanos šiek tiek pristabdė šio proceso tempą“, – pasakojo L.Mickus.
Kokia šalies finansų dabartis?
Kalbėdama apie Turkijos finansų dabartį ir įtaką lirai „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė vertina, jog Turkijos finansų rinka išlieka „neblogai nusiteikusi“, nepaisant lėto šalies valiutos vertės kritimo ir didėjančios politinės įtampos. Prie to prisideda ir šalies centrinis bankas, kuris atidžiai vertina infliacijos švelnėjimą, kaip pagrindą tęsti palūkanų normų mažinimą.
Ji atkreipė dėmesį, kad Turkijos metinė infliacija liepą nukrito iki 33,5 proc. nuo 35,1 proc. birželį – mažiau nei tikėjosi finansų rinkų dalyviai.
„Nors skaičiai atrodo ekstremalūs, tačiau šalis dar ne taip seniai, 2022 m., fiksavo didesnį nei 85 proc. kainų augimą (2024 m. buvo pasiektas 75 proc. lygis). Turkijos centrinis bankas prognozuoja tolesnį infliacijos mažėjimą – iki 28 proc. metų pabaigoje, – pasakojo ji. – Tokios infliacijos dinamikos fone liepos mėnesį centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą nuo 46 proc. iki 43 proc., o rugsėjį tikimasi dar vieno mažinimo.“
Kas liros laukia ateityje?
Pasak E.Džiugytės, ne vienas regiono analitikas mini galimybę, kad Turkijos centrinis bankas galimai sumažins palūkanų normą iki 34 proc. iki šių metų pabaigos. Šie veiksmai paskatino akcijų kainų augimą – „Borsa Istanbul 100“ indeksas per rugpjūčio mėnesį ūgtelėjo beveik 5 proc.
„Nepaisant makroekonominio optimizmo, Turkijos lira tęsia silpnėjimą – rugpjūčio 8 d. valiuta smuko iki 47,4 lirų už vieną eurą, pažymėdama jau penkioliktą savaitinį nuosmukį iš eilės, o nuo metų pradžios valiutos vertė jau nukrito apie 30 proc.“, – konstatavo analitikė.
Pasak jos, reaguodama į valiutos silpnėjimą, vyriausybė pratęsė mokesčių lengvatas: iki metų pabaigos taikomas 0 proc. pajamų mokestis pajamoms iš lirų obligacijų, vekselių ir sertifikatų, taip pat 3 proc. valiutos keitimo paskata eksportuotojams.
Savo ruožtu, žvelgdamas į ateitį SEB analitikas prognozuoja, kad Turkijos valiuta toliau nuvertės ir kitų metų viduryje gali pasiekti 50 lirų už dolerį ribą.
„Kad valiuta stabilizuotųsi, reikia ne tik suvaldyti infliaciją, bet būtina užtikrinti centrinio banko nepriklausomybę ir veikimo laisvę, kad būtų atkurtas ilgalaikis makroekonominis stabilumas ir atstatytas investuotojų pasitikėjimas. Vis dėlto prireiks nemažai laiko, kol rinkos patikės, kad pokyčiai yra tvarūs. Todėl tikėtina, kad artimiausiais metais Turkijos valiuta toliau silpnės“, – prognozavo L.Mickus.
Ką tai reiškia keliaujantiems į Turkiją – ir kaip tuo pasinaudoti?
Anot E.Džiugytės, silpnėjanti Turkijos lira reiškia, kad kelionės į šią šalį šiuo metu gali būti itin palankios kainos atžvilgiu. Lankytojų perkamoji galia didėja – tiek viešbučiai, tiek restoranai, tiek vietinės prekės ir paslaugos užsieniečiams tampa pigesnės, ypač atsiskaitant vietine valiuta.
„Tuo gali pasinaudoti ne tik poilsiautojai, bet ir tie, kurie planuoja didesnius pirkinius, pavyzdžiui, kilimus, odos gaminius ar net odontologų paslaugas, kurios čia populiarėja“, – sakė ji.
Atsiskaityti grynaisiais ar kortele?
„Praktiškai kalbant – keliaujantiems į Turkiją verta atsivežti grynųjų eurų ar JAV dolerių ir juos keisti vietoje, kur gaunamas geresnis kursas nei kortelės keitimo tarifas. Verta atsiskaityti vietine valiuta, kai tik įmanoma, derėtis turgavietėse – dabartinė ekonominė situacija leidžia gauti palankesnes kainas“, – patarė „Artea“ vyr. analitikė.
Ji rekomenduoja pasidomėti vietiniais paslaugų paketais (pavyzdžiui, SPA, grožio procedūros, gydytojų paslaugomis) – jų kainos gali būti labai patrauklios.
„Turistams tai ne tik galimybė sutaupyti, bet ir paskata keliauti į šalį, kuri, nepaisant ekonominių iššūkių, išlieka viena iš svetingiausių ir kultūriškai turtingiausių krypčių regione“, – sakė E.Džiugytė.
L.Mickus primena, kad SEB banko klientams, keliaujantiems užsienyje ir naudojantiems mokėjimo kortelę, kurios sąskaita tvarkoma eurais, atsiskaitant kita valiuta (pavyzdžiui keliaujant šalyse, kurių valiuta ne euras, ar atsiskaitant internetu už prekes ne eurais), kortelės sąskaitos valiuta automatiškai keičiama į atsiskaitymo valiutą pagal „Mastercard“ nustatytą atsiskaitymo kursą, kuris galioja operacijos duomenų tvarkymo dieną.
Šalyse, kurios valiuta nėra eurai, mokėjimo kortelių skaitytuvuose arba bankomatuose leidžiama pasirinkti, kokia valiuta atsiskaityti – eurais ar tos šalies valiuta.
„Dažniausiai siūlome rinktis vietos valiutą. Jeigu pasirinktumėte atsiskaitymą eurais, jums bus pritaikytas ir valiutos keitimo kursas, ir kiti galimi papildomi užsienio šalies banko (kurio bankomatu ar kortelių skaitytuvu naudojatės) mokesčiai. Praktika rodo, kad atliekant operaciją tos šalies, kurioje atsiskaitoma, valiuta, dažniausiai šis atsiskaitymas būna pigesnis nei mokėjimas eurais“, – patarė SEB vyr. analitikas.
Kad būtų išvengta nesklandumų keliaujant užsienyje, jis rekomenduoja prieš kelionę pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs kortelės galiojimo laikas, ar klientai nėra patys nustatę atsiskaitymo užsienio šalyse apribojimų. Pastarąjį funkcionalumą SEB banko klientai gali valdyti mobiliojoje programėlėje ir interneto banke, priminė jis.
