Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 13d. 22:09

Turkijos liros krizė atspindi besivystančių ekonomikų problemas

Turkijos liros banknotai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Turkijos liros banknotai

Didelė dalis priežasčių, dėl kurių Turkijos lira pastarosiomis dienomis pakliuvo į sunkią krizę, kyla iš šalies vidaus, bet tuo pat metu valiuta dalinasi silpnumo bruožais ir su kitomis besivystančiomis valstybėmis, kurių valiutos taip pat krenta, sako analitikai.

Per pastarąją savaitę kartu krito ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Argentinos, Meksikos, Brazilijos ir Rusijos valiutų kursai, nes šios valstybės, kaip ir Turkija, vis dar yra stipriai priklausomos nuo užsienio kapitalo, ypač – JAV dolerio.

„Tai yra užsienio investuotojams tipinis „pasitraukimo į kokybę“ žingsnis, kuomet traukiamasi iš besivystančių rinkų į saugesnes, išsivysčiusias valstybes“, – agentūrai AFP sakė vyriausioji „Economist Intelligence Unit“ analitikė Agathe Demarais.

PAR randas ir Rusijos rublis per pastarąją savaitę JAV dolerio atžvilgiu prarado apie 8 proc. vertės, Brazilijos realas smuko 4 proc., o Argentinos pesas – beveik 6 procentais.

„Besivystančios rinkos šiuo metu neatrodo patrauklios, nes jos turi dideles užsienio skolas“, – sako vyresnysis „Mitsubishi UFJ Trust and Banking“ prekybininkas Yusuke Tanaka.

„Investuotojai nori pabėgti“

„Investuotojai jaučia norą pabėgti“, sako PAR Rodso universiteto ekonomistas Gavinas Keetonas, pabrėžiantis, kad taip yra „daugiausia dėl nerimo dėl Turkijos, kuris su savimi taip pat žemyn tempia ir kitas besivystančių ekonomikų valiutas“.

Besivystančių valstybių valiutos paprastai ima svyruoti priklausomai nuo investuotojų pasitikėjimo valstybės sugebėjimu išmokėti skolas užsienio valiuta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turkijos liros banknotai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Turkijos liros banknotai

Spartus tokios valiutos kaip Turkijos lira kritimas šį pasitikėjimą menkina, nes tokiu atveju užsienio skolos aptarnavimui reikia daug daugiau vietinės valiutos, dėl ko smarkiai auga defolto tikimybė.

Investuotojams bėgant iš Turkijos ir kitų valstybių, jie paprastai ima pirkti JAV dolerį, dar labiau sustiprindami Jungtinių Valstijų valiutą.

Įprasta ekonominė logika tokiu atveju reikalauja palūkanų normos kėlimo, bet Turkija pastaruoju metu tai daryti atsisako, o palūkanų atžvilgiu itin kritiškas prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, panašu, surišo centrinio banko rankas.

„Gyvūno dvasia“

Ir nors Turkija sulaukia kritikos bangos dėl sprendimo nekelti palūkanų siekiant stabdyti kapitalo nutekėjimą, centriniai bankai negali padaryti tiek ir daug, kad atstatytų investuotojų pasitikėjimą, sako FXTM pasaulinės valiutų strategijos vadovas Jameelas Ahmadas.

„Bijau, kad dėl to, jog rinkas į priekį varo „gyvūnų dvasia“, kylanti dėl išorinių faktorių, šie centriniai bankai turi labai mažai galimybių kažką padaryti ir jie rizikuotų dar labiau padidinti investuotojų nerimą, jei pradėtų spausti panikos mygtuką“, – svarstė J.Ahmadas.

Tarptautinė monetarinė aplinka besivystančių valstybių valiutoms nepalanki darėsi dar ir prieš dabartinę krizę, nes išsivysčiusių valstybių centriniai bankai, ypač JAV Federalinio rezervo sistema (FSR), ėmė kelti palūkanas. Aukštesnės palūkanos Jungtinėse Valstijose daro dolerį patrauklesniu aktyvu bei suteikia investuotojams papildomą paskatą pirkti dolerį ir pasitraukti iš besivystančių valstybių aktyvų.

Šis reiškinys brangina importą bei kuria infliacijos spaudimą, kurio baiminasi užsienio investuotojai.

JAV taikomas politinis ir ekonominis spaudimas tapo paskutiniu lašu Turkijai, bet liros kursas stabiliai žemyn traukė jau ne vieną mėnesį iki tol.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Ar pasaulinis augimas – saugus?

Finansų rinkos šiuo metu laukia, ką Turkija darys toliau, ypač po to, kai pirmadienį paskelbtos priemonės nesustabdė liros nuosmukio.

Analitikai sako, kad palūkanos vis tik turėtų būti keliamos, taip pat įvardijama ir tikimybė, jog Turkija prašysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos, panašiai kaip neseniai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą gavo Argentina, siekusi sustabdyti smarkų peso kritimą.

Ir nors analitikai nerimauja dėl Turkijos ir kitų besivystančių ekonomikų, jie yra ganėtinai užtikrinti, kad stipriausioms pasaulio ekonomikoms, įskaitant ir euro zonai, didelio pagrindo jaudintis nėra.

„Turkija neįplieks tokios tragiškos krizių serijos kitose rinkose, kad bendra Turkijos krizės įtaka galėtų reikšmingai sutrikdyti augimą išsivysčiusiose ekonomikose“, – sakė „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.

Turkija prie bendro pasaulio ekonomikos produkcijos prisideda maždaug 1 proc., truputį mažiau nei Nyderlandai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

00:34
00:16
00:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką