Daugiau nei pusė lietuvių nežino, kad kaupti pensijai ir vaikų ateičiai galima pasirinkus gyvybės draudimą. O kas antras gyventojas, paklaustas, kodėl nekaupia senatvei per gyvybės draudimo sutartį, teigė neturintis iš ko mokėti įmokų. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
Sunkiausiai iš pensijos pragyventų jaunesni
Tyrimas atskleidė, kad dabar būdami pensininkais iš 750 litų siekiančios vidutinės senatvės pensijos per mėnesį sunkiausiai (70-80 proc.) išgyventų vyrai ir moterys iki 39 metų, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia 801-1001 litų ir daugiau, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialistai, tarnautojai ir darbininkai, gyvenantys Vilniuje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Daugiau nei pusė visų apklaustųjų, gyvenančių kaime, asmenys, priklausantys įvairioms nedirbančiųjų grupėms, taip pat pažymėjo, kad 750 litų senatvės pensijos neužtektų pragyvenimui.
Beveik trečdalis apklaustų gyventojų mano, kad išgyventi iš 750 litų pensijos įmanoma, bet būtų sunku. Tarp daugiausiai (30-38 proc.) taip teigusių yra gyventojai, vyresni nei 50 metų, su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaime, pensininkai, kiek mažiau – bedarbiai ir namų šeimininkės ir/ar motinystės (tėvystės) atostogose esantys asmenys.
Nekaupia senatvei, nes neturi iš ko
Tyrimas parodė, kad pagrindine kliūtimi papildomai kaupti pensijai pasitelkus gyvybės draudimą daugiau nei pusė (51 proc.) lietuvių įvardija tai, kad trūksta lėšų susimokėti draudimo įmokoms. Daugiausiai (53-71 proc.) taip teigusiųjų yra tarp moterų, gyventojų nuo 40 iki 69 metų, mažesnį išsilavinimą turinčių asmenų, tų, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra iki 400 litų ar siekia 601-800 litų, gyvenančiųjų kaime.
Apklausa atskleidė ir teigiamą tendenciją – vos 5 proc. lietuvių, kurie yra sulaukę 30-49 metų, teigia neturintys tikslo, kam kaupti.
Tarp 30-39 metų amžiaus grupės asmenų patenka ir daugiausiai nurodžiusių, kad jau kaupia lėšas pasitelkę gyvybės draudimą – tokių yra ketvirtadalis (24 proc.).
Po apklausos taip pat paaiškėjo, kad gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas daugiausiai yra pasirinkę turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys, specialistai ir tarnautojai, tie, kurių vidutinės pajamos šeimos nariui siekia 1001 lt ir daugiau, gyvenantys Vilniuje ir kituose didmiesčiuose.
