Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas: lietuviai pirkiniams išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau sparčiai vejasi latvius

Dviejų eurų moneta
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Dviejų eurų moneta
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Tyrimo duomenimis, pagal vidutinį vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pirkiniams išleidžia beveik 2 eurais daugiau nei latviai, tačiau nuo Estijos vis dar atsiliekama.

„Baltmi“ duomenimis, pernai gruodį vidutinės vieno namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabako gaminiams, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 420,14 euro (15 proc. daugiau nei pernai lapkritį), Latvijoje – 422,79 euro (20 proc. daugiau), Estijoje – 535,44 euro (25,8 proc. daugiau).

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pažymi, kad panašios tendencijos laikėsi jau kurį laiką.

„Matosi, kad lietuviai po truputį ima vytis latvius. Anksčiau skirtumas tarp vidutinių išlaidų būdavo didesnis. Tai siečiau su tuo, kad mūsų vidutinis atlyginimas į rankas sparčiai artėja prie latvių algos po mokesčių ir tai galbūt atsispindi šioje statistikoje. Panašu, kad šiemet pagal vidutinį atlyginimą atskaičius mokesčius latvius aplenksime“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Anot jo, taip pat reikėtų nepamiršti, kad Latvijoje pagrindinių prekių kainos išlieka aukštesnės nei Lietuvoje.

„Baltmi“ duomenimis, vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pernai gruodį išleido vidutiniškai 13,04 euro, latviai – 11,19 euro, o estai – 15,66 euro. Palyginti su lapkričiu, šios sumos išaugo atitinkamai 10,8 proc., 9,5 proc. ir 14 procentų.

T.Povilausko teigimu, lietuvių ir latvių vidutinių vieno apsipirkimo išlaidų skirtumą lemia pirkėjų įpročiai ir parduotuvių skaičius.

„Skirtumą reikėtų aiškinti per įpročių prizmę ir vertinant pagal parduotuvių tankį, nes Latvijoje parduotuvių skaičius vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje. (...) Taip pat buvo kalbėta, kad praėjusiais metais Latvijoje namų ūkių nuotaikos buvo šiek tiek prastesnės nei Lietuvoje. Be to, Latvijos ekonomika ir atlyginimai pernai augo daug lėčiau, nuotaikos buvo slogesnės ir tai atsispindi šiuose skaičiuose“, – kalbėjo SEB banko analitikas.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė BNS teigia, kad vertinant namų ūkių išlaidas gruodžio mėnesį, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad gruodis yra pasiruošimo šventėms mėnuo, tad dažnai namų ūkių išlaidos šį mėnesį padidėja.

„Kalbant apie apsipirkimo įpročius, verta paminėti, jog tyrimai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai yra aktyvūs įvairių nuolaidų bei akcijų „medžiotojai“. Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, beveik pusė (47 proc.) maisto ir kasdieninio vartojimo prekių Lietuvoje perkama akcijų metu. 40 proc. Lietuvos vartotojų apsipirkdami ieško būtent tų prekių, kurių kainoms taikoma nuolaida, iš jų 11 proc. netgi renkasi apsipirkimo vietą pagal taikomas nuolaidas. Taigi įprotis ieškoti geresnių pasiūlymų gali padėti namų ūkiams sutaupyti apčiuopiamas sumas, tačiau tą taip pat reikia daryti protingai ir nepirkti nereikalingų prekių, tik todėl, kad jos šiandien yra siūlomos pigiau, nes tokiu būdu yra ne taupoma, o daugiau išleidžiama“, – BNS sakė J.Cvilikienė.

Praėjusių metų pavasarį instituto atliktas Baltijos šalių gyventojų būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad daugiausiai išlaidų gyventojai skiria maistui. Vilniuje vienos šeimos vidutinės išlaidos maistui pernai sudarė 24 proc., Rygoje – 27 proc., o Taline – 15 procentų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką