Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ūkininkai verkia naikinamų lengvatų, kurių „nesijautė visiškai“, ir žada rinktis Žalgirio arenoje

Žemės ūkis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Žemės ūkis
Šaltinis: 15min
25
A A

Naujoji mokesčių reforma, kurią neseniai pristatė finansų ministras Vilius Šapoka, padarys didelę įtaką ūkininkams, kurie ir taip skundžiasi ir pasakoja išgyvenantys tik iš Europos Sąjungos išmokų. 15min pasidomėjo, kokių lengvatų neteks žemdirbiai, jeigu reformą palaimins Seimas.

„Drastiškų lengvatų ir nebuvo“, – 15min pasakojo Marijona Lukaševičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė. Tačiau jų atsisakius, moters teigimu, gyventi bus dar sunkiau.

Tuo metu LŪS pirmininkas Jonas Talmantas viską piešia dar tamsesnėmis spalvomis – kone 90 proc. ūkininkų, jo teigimu, ir taip išgyvena tik dėl to, kad gauna paramą.

„Prie visų nelaimių mums prisidėjo nauja Vyriausybė“, – neslėpė J.Talmantas.

Tad kas gi keisis ūkininkams, jeigu Seimas rudenį palaimins siūlomą mokesčių reformą? 15min paprašė Finansų ministerijos paaiškinti, kokiomis lengvatomis dabar naudojasi ūkininkai ir kurių ketinama atsisakyti.

  • Pelno mokestis

Dabar: Šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5 proc. tarifu.

Siūloma: atsisakyti lengvatinio 5 procentų pelno mokesčio tarifo taikymo visų žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų apmokestinamajam pelnui, išskyrus žemės ūkio veiklą vykdančių kooperatinių bendrovių apmokestinamąjį pelną. Tuo metu, smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10) 5 proc. tarifas ir toliau būtų taikomas bendra tvarka.

  • Gyventojų pajamų mokestis

Dabar: Šiuo metu žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra PVM mokėtojas. Tuo atveju, jeigu yra PVM mokėtojas, apmokestinamos taikant lengvatinį 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Siūloma: visas žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamas apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naujai siūlomą individualios veiklos apmokestinimo sistemą ir taikant bendrą 15 proc. GPM tarifą ir mokesčio kreditus (taikant mokesčio kreditą, faktiškai 15 proc. mokesčio tarifas būtų taikomas tik tiems gyventojams, kurių metinis pelnas siekia 30 000 eurų, kitiems gyventojams tarifas būtų atitinkamai mažinamas).

  • Akcizai

Dabar: Šiuo metu žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams taikomas lengvatinis akcizų tarifas (21 euro/1000 litrų vietoje 330,17 eurų/1000 litrų)

Siūloma: siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, akcizų tarifą tokiems degalams padidinant nuo 21 iki 56 eurų/1000 litrų.

Susiaurinus akcizų lengvatą, 1 litro žymėto dyzelinio kuro kaina pakiltų apie 4 centus.

  • Socialinio draudimo įmokos

Dabar: Šiuo metu ūkininkams galiojančios socialinių įmokų „lubos“ – 7 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU).

Siūloma: suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančiųjų asmenų kategorijoms, įskaitant ir ūkininkus, nustatant, kad šie asmenys moka socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų, visiems nustatant vienodas socialinio draudimo įmokų lubas – 28 VDU per metus.

  • Nekilnojamojo turto mokestis:

Dabar: nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio veikloje naudojamas nekilnojamasis turtas (tiek fizinių ir tiek juridinių asmenų).

Šios lengvatos naikinti nesiūloma.

Lengvatų „nesijautė visiškai“

„Vienintelis žemės ūkis išlaikė sunkmetį. Kantriai dirbo ir mokėjo mokesčius. Dabar pasižiūrėjo, kad jie dar truputį gyvi ir reikia dar labiau prismaugti ir atimti norą dirbti žemę. Visiškai tų lengvatų nesijautė“, – 15min dėstė M.Lukaševičienė.

Vienintelis žemės ūkis išlaikė sunkmetį. Kantriai dirbo ir mokėjo mokesčius. Dabar pasižiūrėjo, kad jie dar truputį gyvi ir reikia dar labiau prismaugti ir atimti norą dirbti žemę. Visiškai tų lengvatų nesijautė, – 15min dėstė M.Lukaševičienė.

Kas konkrečiai keisis, jai nėra aišku, labiausiai neramina kalbos, kad reikės mokėti GPM.

„Ūkininkai visada mokėjo pelno mokestį, dabar pasigirsta nuogąstavimų, kad apmokestins ir gaunamas pajamas. Tai yra turbūt vienintelis labai neaiškus klausimas. Nė vienoje šalyje turbūt taip nėra padaryta. Jas apmokestint nebūtų tikslinga, ir nemanau, kad valstybė kažką laimėtų. Būtų, ko gero, atvirkštinis variantas“, – kalbėjo ekologišką ūkį turinti moteris.

Pasak jos, dabar ūkininkai kartais ir taip sumoka daug mokesčių, nes be ūkio, pavyzdžiui, dirba dar ir samdomą darbą, kartais turi verslo liudijimą.

„Pasižiūrėjusi į kitas šalis manau, kad, jeigu žmonės gyvena gerai, tai jie mokesčius visus susimoka. Pirmiausia duokim žmonėms gerai gyventi, kad jie galėtų po to mokesčius valstybei sumokėti. Juos po truputį išstumia didesnė konkurencija, didesnė rinka (smulkiuosius ūkininkus). Smulkūs ūkininkai per metus parduoda po porą galvijų, tai jie net kainos normalios negauna. Jeigu bulius nesveria 500 kilogramų, tai moka po 70-90 euro centų smulkiam ūkininkui. Ar tai skatina gyvulių auginimą? Užauginus iki pusantrų metų gauti kelis šimtus už tą bulių, mąstantis žmogus to kitais metais ir nedarys“, – apie žemės ūkį pasakojo M.Lukaševičienė.

Ūkininkus „tvarko“ ir gamta, ir valdžia

Tuo metu LŪS pirmininkas J.Talmantas viską piešė dar juodžiau.

„Mes darom išplėstinį prezidiumo posėdį, nutarsime, kaip daryti visuotinį žemdirbių suvažiavimą Kaune. Ko gero, imsim Žalgirio areną ir kviesime valdžią. Iki tokių kuriozų nenusileisime“, – rėžė J.Talmantas.

Jis 15min aiškino, kad žemės ūkyje šiuo metu situacija ir taip yra pakankamai sudėtinga.

15min nuotr./Ūkininkas Jonas Talmantas
15min nuotr./Ūkininkas Jonas Talmantas

„Stebint, kas vyksta pasaulyje ir Europoje, tai dvejus metus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos eina žemyn. Lyginant 2015-2016 metus su 2013-2014 metais, tai pajamos iš augalininkystės produkcijos sumažėjo 47 proc. Tai visi ūkiai yra, galima sakyti, streso būsenoje ir nežino, kas toliau bus. Prognozės nei pasaulyje, nei Europoje nieko gero nežada. Nesimato, iš kur galėtų pieno, mėsos, grūdų supirkimo kainos didėti“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.

Negana gamtos – atėjo nauja valdžia.

„Prie visų nelaimių mums prisidėjo nauja Vyriausybė. Ūkis yra verslas po atviru dangumi, tu gali nuo savęs padaryti viską, bet gamta gali tave sutvarkyti. Antras dalykas – gali tave valdžia sutvarkyti“, – kalbėjo J.Talmantas.

Pasak jo, visų lengvatų naikinimas žemės ūkiui atsilieps skaudžiai. Vien, pavyzdžiui, dėl akcizo gazoliui padidinimo, litras degalų pabrangs 4 centais.

„Produkcijos kainos krenta žemyn, o produkcijos vienetui sukurti visos išlaidos auga. 87 proc. ūkininkų ūkių dirba be pelno. Tik 11 tūkst. ūkininkų dirba su pelnu. Neturi pelno, gyvena tik iš išmokų. Jeigu ne išmokos, tai tie 87 proc. būtų pasmerkti myriop“, – aiškino ūkininkų atstovas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką