Atlikus Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų analizę š. m. gruodžio 1 dieną buvo priimtas ūkio ministro įsakymas dėl teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas taisyklių. Įsakyme nurodyta, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu, tokias paslaugas teikti Lietuvoje turi teisę ir Europos Sąjungos bei kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi ES teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, taip pat ES bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, kurie šią teisę yra įgiję jų įsteigimo valstybėse, rašoma Ūkio ministerijos pranešime spaudai.
Priėmęs minėtą įsakymą ūkio ministras informavo Lietuvos banką apie galimybę teikti ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje bei kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje dirbančio ir Paslaugų įstatymo reikalavimus atitinkančio bankroto administratoriaus kandidatūrą.
Europos Sąjungos paslaugų direktyvą įgyvendinanti Ūkio ministerija, nuolat koordinuoja Paslaugų direktyvos nuostatų perkėlimą Lietuvos teisės aktus.
„Tokio masto ir sudėtingumo bankroto Lietuvoje nėra buvę, todėl bankroto administratorius neturėtų mokytis, praktiškai neturėdamas darbo su tokiais bankrotais patirties. Lėti ir netikslūs patirties neturinčio bankroto administratoriaus veiksmai galėtų lemti, kad kreditoriai lėšų atgaus mažiau ir lėčiau“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Anot ministro, bankroto administratorius turi būti toks, kuris jau yra patyręs dirbant su tokio dydžio įmonių bankrotais, supranta bankų bankroto specifiką, sugeba identifikuoti ką reikia daryti ir imasi veiksmų.
