– Ministre, vyriausybės pasitarime buvo pristatytas vadinamasis kovos su kainomis planas. Kokia yra esmė?
– V.Sinkevičius: Pirmiausia, norėčiau patikslinti, kad pasitarime to dar nebuvo. Trečiadienį buvo nustatyta data, iki kurios Ūkio ministerija turėjo pateikti siūlymus, tai mes juos pateikėme. Kiek žinau, jie bus viešai pateikti jau visuomenės aptarimui lapkričio 12 dieną. Lapkričio 21 dieną vyriausybė dedikuos visą posėdį būtent to priemonių plano įgyvendinimui.
Ūkio ministerijos konkretūs siūlymai pirmiausia yra dėl administracinės reguliacinės naštos mažinimo. Susitikę su asociacijomis, su tiekėjais diskutavome dėl būtent tų reguliacinių ir administracinių siūlymų, kuriuos galima būtų pašalinti, taip lengvinti parduotuvės steigimąsi. Tai pirmiausia yra sutrumpintos procedūros.
Antra, peržiūrėtas reikalingumas įvairių higienos pasų ir panašiai, kur parduotuvės galbūt net nevykdo tos veiklos, neapdoroja mėsos, jos nefasuoja ir panašiai.
Trečia, mažoms parduotuvėms dabar yra privalu rinkti tarą. Kai parduotuvė yra mažesnė nei 60 kvadratinių metrų, mes to nereikalausime. Tai sudarys galimybes lengviau įsikurti parduotuvei ir lygiai taip pat dėl namų sąlygomis maisto gamybos. Natūralaus ekologiško maisto gamybos. Lygiai taip pat lengviname sąlygas mažindami būtent tuos administracinius įsipareigojimus. Tokių įstatymų siūlymų su konkrečiais projektais yra per 16.
– Ar aš teisingai suprantu, kad taip yra tiesiog siekiama didinti konkurenciją?
– V.Sinkevičius: Be jokios abejonės. Turbūt niekas nepaneigs ir niekas niekada to nebandė paneigti, kad žemiausią kainą mes galime išgauti būtent didindami konkurenciją šalyje, turėdami įrankius, kad vis dėlto tie smulkūs, vidutiniai (verslai – LRT.lt) taip pat galėtų įsilieti į konkurencinę kovą.
– Noriu paklausti J.Mundeikio. Ar tai, ką girdite dabar iš ministro apie siekius paprastinti verslo sąlygas, leisti klestėti konkurencijai, ar tai iš tiesų duos norimą efektą, kad mažės kainos, lyginant su visa kita konkurencinio ir įstatymų aplinka?
– J.Mundeikis: Aš sakyčiau, yra du tokie svarbūs punktai: pirma, mes turime oligopolinę situaciją tiek pardavimų srityje, bet turime ir perdirbimo srityje. Tai šiuo atveju viskas, kas buvo iki šiol paminėta, yra būtent pardavimų srityje, bandoma kurti konkurenciją. Tai yra tikrai labai sveikintinas dalykas.
Deja, nėra kalbama apie tai, kas vyks perdirbimo srityje, taip pat šiek tiek pasigendu to, jog būtų skatinama kooperacija tarp mažųjų, ar dar bus paminėta?
– V.Sinkevičius: Taip, tuoj bus.
– J.Mundeikis: Jeigu bus kooperacija skatinama, tai irgi yra labai gerai, nes tai iš tikrųjų sudarys prielaidas įsigyti mažiesiems didesniu urmu, gauti geresnes kainas ir jas perteikti dalinai bent jau vartotojams. Kitas klausimas iškyla. Kiek tos priemonės bus paveikios, per kiek laiko jos pradės veikti ir koks bus šio poveikio efektas. Mes dar to nematome, aš nežinau, ar jūs turite kažkokius skaičiavimus?
– Kada jūs tikitės poveikio ir kaip ketinama skatinti tą kooperaciją, kuri padėtų stiprėti smulkesniems?
– V.Sinkevičius: Pradėkime nuo to, kad būtent skatinama kooperacija, ypač perdirbėjų. Vienas iš dalykų, be jokios abejonės, yra geroji ir blogoji praktika. Aš paminėjau labai siaurą dalį. Tai yra administracinė, reguliacinė našta.
Antras dalykas, kuris yra ne ką mažiau svarbus, tai yra gerosios ir blogosios praktikos, sutartiniai dalykai, kurie Europos Sąjungoje jau seniai, sakykime, yra išėję į tą lygį, kuris vadinamas savireguliacija.
Pas mus, deja, labai daug kas dar net neatsiduria sutartyse, todėl kviesime būtent jungtis prie Europos Sąjungos iniciatyvų. Išrinkome geriausias ir blogiausias praktikas, kurios jums yra minimos tiek Europos Sąjungos žaliojoje knygoje, tiek gerosios praktikos knygoje.
– Kokios bus gerosios, kurios liks ir blogosios, kurių neturėtų likti?
– V.Sinkevičius: Kaip pavyzdys yra susitarimai, netesybos ir panašiai. Visa tai privalo atsidurti rašytiniuose susitarimuose.
– O dabar nėra?
– V.Sinkevičius: Taip, dabar labai dažnai, bet, deja, nėra. Lygiai taip pat paslėpti mokesčiai, tai yra vadinami priekasio, vitrinos marketinginiai mokesčiai. Jie taip pat turi būti labai aiškiai išdėstyti sutartyje ir numatant, kokią tai įtaką turi vis dėlto galutinei kainai.
Lygiai taip pat paslėpti mokesčiai, tai yra vadinami priekasio, vitrinos marketinginiai mokesčiai. Jie taip pat turi būti labai aiškiai išdėstyti sutartyje ir numatant, kokią tai įtaką turi vis dėlto galutinei kainai.
Kitas dalykas, rizikų pasidalijimas. Šiandien, deja, dažnai sutinkamas atvejis. Galima per kooperaciją taip valdyti, bet kitas, ir per rašytinius susitarimus, kai rizikos yra padalinamos tolygiai, tai yra vienos ar kitos akcijos metu neišpardavus prekių, riziką turi prisiimti lygiai taip pat ir prekybos tinklas.
– Bet ar tai, ką jūs dabar kalbat, nėra kaip tik dar didesnis valstybės kišimasis į susitarimą tarp dviejų ūkio subjektų?
- J.Mundeikis: Aš tai matyčiau tokią problemą: galbūt yra sukuriamos gerosios praktikos ir siūloma jomis naudotis, bet klausimas, kodėl turėtų kažkas keistis, jeigu nėra sukuriamas instrumentas, kaip paskatinti?
– V.Sinkevičius: Dėl instrumentų, be jokios abejonės, mes atliksime priežiūrą. Numatoma atlikti priežiūrą lygiai taip pat ir tų pačių kainų. Ar kainos, ar skelbiamos akcijos, sakykime, pigesnės kainos, ar jos iš tiesų yra pasiekiamos vartotojui, ar jos atsiduria vitrinose, ar jos tik atsiduria statistikoje. Kaip pavyzdys gali būti viena ar kita kaina sumažinta ir ji atsidurs statistikoje, bet vartotojas su ja nesusidurs prekybos tinkle.
– J.Mundeiki, ar suprantate, apie ką kalba ministras?
– J.Mundeikis: Aš suprantu, kad kalbama yra apie tai, jog paskelbiama akcija, raportuojama Statistikos departamentui, bet Statistikos departamentas ar vertina akcines kainas? Man regis, ne. Jis būtent vertina neakcines.
– V.Sinkevičius: Taip, bet lygiai taip pat ir dėl tų pigesnių kainų. Akcines turbūt mes visi jas matome.
– Bet turbūt ir perkame akcinėmis kainomis, jeigu jas matome, ar nebūtinai?
– V.Sinkevičius: Taip, bet kaina gali būti nurodyta, signalizuojama Statistikos departamentui viena, o iš tiesų prekybos tinkle ji gali būti visai kitokia. Nei vartotojas, nei mes to nesužinosime, todėl tai taip pat yra įtraukiama kaip galimybė, slapto pirkėjo galimybė tai patikrinti.
Kaina gali būti nurodyta, signalizuojama Statistikos departamentui viena, o iš tiesų prekybos tinkle ji gali būti visai kitokia.
Antras dalykas dėl gerųjų ar blogųjų praktikų yra įprastas dalykas Europos Sąjungoje. Yra iniciatyva, kuri yra būtent jungianti Europos Sąjungos tiekėjus, kooperuojanti juos, skatinanti tas gerąsias praktikas, sutartis viešinanti ir panašiai, į kurią mes lygiai taip pat skatinsime jungtis ir mūsų tiekėjus.
– Pone J. Mundeiki, ar iš tiesų pirkėjas domisi kainomis per Statistikos departamentą, ar nueidamas į parduotuvę, kuris jis sumoka tą kainą?
– J.Mundeikis: Jūs esate absoliučiai teisi. Aišku, pirkėjas pamato kainas parduotuvėje. Statistikos departamentas vis tiek yra labai svarbus, nes mes, ypač ekonomistai ir politikai, vis dėlto naudojame tą statistiką, kad įvertintume, kaip kažkas kinta ar nekinta.
Čia, ko gero, matyčiau labai gerą idėją, ką galbūt būtų galima padaryti – tiesiog priversti visus tinklus raportuoti kainas į vieną serverį.
– V.Sinkevičius: Mes siūlysime savaitinį ir savanorišką (kainų fiksavimą serveryje – LRT.lt), negalime priversti prekybos tinklų raportuoti kainų, be jokios abejonės, mes tiesiog siūlysime jiems prisijungti.
– Bet jūs dar kalbėjote ir apie sutarčių viešinimą? Kaip tai gali paveikti prekybą? Kas norėtų viešinti sutartis?
– V.Sinkevičius: Sutartys jau dabar yra peržiūrimos. Konkurencijos taryba turi galimybę susipažinti su jomis. Mes jokiu būdu nekalbame apie jų viešinimą kaip atvirus duomenis, tačiau prižiūrinti institucija turėtų galimybę susipažinti ir galėtų įvardyti, kurios iš šalių, sakykime, laikosi tų siūlomų gerųjų praktikų. Tai galėtų veikti kaip papildoma reklama vienam ar kitam prekybos tinklui.
– Ar veiktų?
– J.Mundeikis: Kai vienas tinklas turi beveik 40 proc. rinkos dalies, nelabai esu tuo įsitikinęs, kad tai tikrai suveiks, galbūt suveiks, galbūt ne.
– V.Sinkevičius: Aš manau, kad valstybė privalo turėti būdus, kaip vis dėlto sužiūrėti, kaip paskelbti tai ir panašiai. Ir tai yra tik viena iš tų gausybės priemonių.
– Kokios kitos yra? Kokias kaip svarbesnes išskirtumėte?
– V.Sinkevičius: Lygiai taip pat ir dėl tos pačios koncentracijos. Mes peržiūrėsime iki sausio 1 d., nes dabar kalbame apie koncentraciją valstybiniu lygmeniu, bet nekalbame savivaldybių lygmeniu, kur lygiai taip pat bus labai įdomu pasižiūrėti, kaip atrodome savivaldybių lygmeniu.
Kokią sprendimo, priėmimo teisę turi savivaldybė, kai prekybos tinklas nusprendžia steigtis? Tai yra eilė priemonių, kurios lygiai taip pat yra šiame plane.
– J.Mundeikis: Matau vienintelę problemą, kad čia, panašiai kaip su mokesčių ir pensijų reforma, pasakoma, kad padarysime labai greitai, tada daroma labai greitai, tada viskas yra, jau beveik kaip ir paskelbiame, kad jau beveik padarėme, bet nėra jokio vertinimo, kaip iš tikrųjų tai paveiks.
– Kitaip tariant, nėra tų efektyvumo įvertinimo kriterijų, ar ne?
– J.Mundeikis: Visiškai teisingai. Ar kas nors iš Vyriausybės gali pasakyti – dabar viską, ką jūs iki šiol esate suskaičiavę, sudėję, suplanavę – kaip tai iš tikrųjų paveiks kainas? Nes tai yra deklaruojama kaip kova su kainomis. Tai, kad jūs skatinate konkurenciją, sveikinu, tai labai geras dalykas.
Ar kas nors iš Vyriausybės gali pasakyti – dabar viską, ką jūs iki šiol esate suskaičiavę, sudėję, suplanavę – kaip tai iš tikrųjų paveiks kainas? Nes tai yra deklaruojama kaip kova su kainomis.
– V.Sinkevičius: Gerbiamas ekonomiste, mes galėsime tai įvertinti greičiausiai pavasarį, kai matysime, kai priemonės jau įsigalios ir matysime iš tiesų, kokį jos poveikį turi.
Pirmas dalykas, ką mes norime padaryti, tai labai aiškias, skaidrias žaidimo taisykles ir, be jokios abejonės, paskatinti konkurenciją įtraukiant smulkiuosius ir vidutinius. O kokį poveikį tai turės kainoms, pamatysime.
Labai lengva apskaičiuoti kainos pokytį, kai sumažini vieną ar kitą procentinį mokesčio punktą. Bet kai pateiki visą išsamų priemonių planą, kuris galų gale veikia jau toje pačioje Europos Sąjungoje per dešimtmetį, be jokios abejonės, tą poveikį yra skaičiuoti daug sudėtingiau ir aš manau, kad mes jį matysime, kaip ir sakiau, galima bus jau kažką matuoti, kalbėti pavasarį ir vėliau, atliekant stebėseną.
Skatinsime prekybos tinklus jungtis būtent prie bendro portalo, skelbti prekių kainas, matyti tuos pokyčius, bet viskas galų gale priklausys ir nuo prekybos tinklų geranoriškumo.
– Ar tikite, kad sumažės kainos pavasarį, kaip minėjo ministras, plius minus apie savivaldybių rinkimus? Aš taip, spėčiau, turėtų tai nutikti, jeigu nutiktų.
– J.Mundeikis: Aš esu labai skeptiškas šiuo atžvilgiu. Juo labiau, kad nuo sausio 1 d. bus didinama minimali mėnesio alga, tai bet kuriuo atveju identifikuoti, ar nesumažino kainų dėl to, jog didėjo kažkokie kaštai, ar dėl to nedidėjo, bus iš tikrųjų gana sudėtinga.
– Ir ekonominė logika sakytų, kad turėtų turbūt kilstelėti truputį kainas tas algos didinimas?
– J.Mundeikis: Algos didinimas turėtų kilstelti. Gali sakyti, kad nesumažinome arba netgi padidinome dėl tam tikrų priežasčių.
– V.Sinkevičius: Šalyje 3 procentai įmonių moka minimalią algą. Nuo 9 procentų sumažėjo iki 3 procentų.
– Gauna kas septintas arba kas devintas žmogus, skirtingais skaičiavimais. Gerai, palikime minimalią algą ramybėje.
– J.Mundeikis: Bet įrodyti, kad jie nepadarė dėl to ar dėl to, čia yra ta ekonometrinė analizė, kurą reikėtų atlikti. Ir aš labai abejoju, kad kas nors ją iš tikrųjų atliks ir pasakys.
