2026-02-24 15:23

Sulaukta skundų dėl lietuviškai nekalbančių darbuotojų: dėmesio sulaukė taksistas ir manikiūrininkė

Šiemet įsigaliojus tvarkai, pagal kurią aptarnavimo srityje dirbantys žmonės su klientais privalo bendrauti lietuviškai, iš Klaipėdos nuo metų pradžios sulaukta kelių skundų.
Gelinis nagų lakavimas
Gelinis nagų lakavimas / Shutterstock nuotr.

Vairuotojas visiškai nebendravo lietuviškai

Valstybinės kalbos inspekcijos komentare naujienų portalui VE.lt teigiama, kad reaguota į du pranešimus apie galimus tvarkos pažeidimus uostamiestyje.

Vienas skundas sausio pradžioje gautas dėl rusiškai kalbėjusio taksisto, iškviesto per pavėžėjimo paslaugą teikiančią platformą.

„Vairuotojas visiškai nebendravo lietuvių kalba; aiškiai pasakė rusų kalba, kad lietuviškai nekalba; visa komunikacija vyko rusų kalba, nepaisant prašymų bendrauti lietuviškai“, – teigiama inspekcijos komentare.

Anot jo, dėl šio pranešimo dar renkama papildoma informacija – gali būti, kad vairuotojui bus siunčiamas nurodymas laikyti valstybinės kalbos egzaminą.

Patikrino ir manikiūro meistrę

Vasario viduryje inspekcija Klaipėdos savivaldybei nurodė patikrinti Tiltų gatvėje dirbančią manikiūro meistrę, kuri, kaip teigiama skunde, lietuviškai nekalbėjo.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad moteriai dėl turimo statuso – jai skirta laikinoji apsauga – netaikomas reikalavimas teikti paslaugas valstybine kalba, tačiau užsienietė lietuviškai kalbėjo ir turėjo egzamino išlaikymą patvirtinantį įrodymą.

„Būtina pažymėti, kad nors asmeniui lietuvių kalbos reikalavimai netaikomi, darbuotoja kalba lietuviškai. Ji yra išlaikiusi valstybinės kalbos egzaminą ir įgijusi jos pareigybei taikomą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją“, – nurodė inspekcija.

15min rašė, kad Valstybinės kalbos inspekcija (VKI) per pirmuosius du šių metų mėnesius jau sulaukė apie 60 skundų dėl Lietuvoje dirbančių užsieniečių, kurie aptarnavimo paslaugas teikė ne valstybine kalba.

Pasak VE.lt, dažniausiai užkliūva lietuviškai nekalbantys pavežėjai, siuntas pristatantys kurjeriai, kirpėjai, masažuotojai.

Kalbos inspekcija savo iniciatyva taiko pusmečio tolerancijos laikotarpį, kai pažeidėjų prašoma išmokti kalbą.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.

Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas. Jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus privalo suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius bei pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.

Migracijos departamento duomenimis, sausio mėnesį galiojantį leidimą gyventi turėjo 217 tūkst. užsieniečių.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą