Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 27d. 09:40 , atnaujinta: 2017 liepos 27d. 09:58

Urėdijos butais aprūpino ne tik buvusius darbuotojus, bet ir pašalinius asmenis

Kauno miškininkus aplankė Viktoras Pranckietis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Valstybinė miškų apsauga

Aplinkos ministerijos sudaryta komisija patikrino, kaip miškų urėdijos naudoja valdomas gyvenamąsias patalpas – pasirodė, kad jomis neleistinai naudojasi ne tik buvę darbuotojai, bet ir pašaliniai asmenys, nuomos mokesčiai buvo nepagrįstai maži, nustatyti nesilaikant įstatymų. Generalinė miškų urėdija situacijos nekontroliavo – urėdams buvo atrištos rankos dalyti butus.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas patikino, kad tyrimas buvo atliktas po to, kai dėmesį į problemą atkreipė žiniasklaida, aprašiusi, kaip urėdija Vilniaus centre mažiau nei už 100 eurų nuomojo dideles patalpas.

Tyrimo metu nustatyta, kad urėdijos tarnybinius butus du kartus skyrė buvusiems darbuotojams – tą draudžia įstatymai, ir vienu atveju patalpos buvo išnuomotos žmonėms, nesusijusiems su sistema.

Tačiau urėdijos dar gudriau reikalavimus apeidavo paprasčiausiai pakeisdamos buvusių tarnybinių patalpų paskirtį – jos tapdavo eilinėmis gyvenamosiomis patalpomis ir rinkoje 44 atvejais buvo nuomojamos nebedirbantiems darbuotojams, o 4 kartus patalpos buvo nuomojamos asmenims, apskritai nesusijusiems su miškų priežiūros sistema.

Norbutas Martynas
Norbutas Martynas

„Keista tai, kad urėdijoms patalpų nuoma nėra pagrindinė veikla, bet jos, keisdamos tarnybinių patalpų paskirtį į kitas gyvenamąsias patalpas, užsiėmė joms nebūdinga veikla. Iš esmės jos vertėsi gyvenamųjų patalpų nuomos veikla“, – sakė M.Norbutas.

Kita problema – nuomos mokesčio nustatymas. Nustatyta daugybė pažeidimų, kai sutartyse nustatytas nuomos mokestis nebuvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į reikalavimus.

„Užfiksuota daugybė atvejų, kai mokestis nebuvo perskaičiuojamas pagal galiojančią formulę. Buvo atvejis, kai net ne ta formulė buvo taikoma – ne pagal tarnybinių patalpų nuomos formulę, bet pagal socialinio būsto nuomos formulę, kuri leidžia sudaryti mažesnį mokestį“, – stebėjosi M.Norbutas.

Jis patikino, kad ir gyvenamosios patalpos buvo nuomojamos kainomis, kurios neatitiko kainų rinkoje.

„Tai reiškia, kad iš esmės buvo sudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems darbuotojams, taip pat ir ne sistemoje dirbantiems žmonėms disponuoti valstybės turtu už mažesnį mokestį nei rinkos kaina“, – sakė viceministras.

Jis pasigedo Generalinės miškų urėdijos kontrolės – ji turėjo užtikrinti, kad valstybės turtas būtų naudojamas efektyviai ir skaidriai.

„Akivaizdu, kad tai nebuvo užtikrinta. Pažeidimai rodo, kad šiai sričiai buvo skiriama labai mažai dėmesio. Urėdijoms suteikta teisė pačioms spręsti, kaip jos disponuoja turtu, kaip sudaromos sutartys“, – sakė M.Norbutas.

Jam kelia nuostabą, kad urėdijos, skirdamos tarnybinius butus, visiškai nevertindavo priežasčių, kodėl darbuotojams juos reikėtų suteikti – neprašydavo pateikti jokių duomenų apie socialinę padėtį, turimą turtą ar patalpas.

„Neaišku, kokiais būdais būdavo atrenkami darbuotojai, kurie gaudavo tarnybines patalpas – nėra jokių išrašų, kokiu turtu disponuoja gyventojas, ar apskritai, kokia yra tos šeimos socialinė padėtis, kuriai suteikiamos patalpos. Nebuvo normalios atrankos – apskritai neaišku, kaip buvo vykdoma atranka“, – pažymėjo viceministras.

Gali laukti daugiau siurprizų

Šiuo tyrimu nustatyti pažeidimai dar nelemia jokios atsakomybės urėdams, nurodė viceministras – dėl konkrečių priemonių taikymo atskirais atvejais spręs Aplinkos ministras.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno miškų urėdija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno miškų urėdija

Aplinkos ministro patarėjas Juozas Širvinskas patikino, kad pažeidimų kiekis nebuvo suskaičiuotas iki galo.

„Pažeidimų kiekių neskaičiavome, peržiūrėjome visus gautus dokumentus iš urėdijų – tai, ką pristatė. Tačiau jos pristatė ne visus dokumentus. Norint dar išsamiau atlikti tyrimą, reikėtų važiuoti į kiekvieną urėdiją, kad vietoje pateiktų“, – patikino J.Širvinskas.

Jis mini, kad žiniasklaidos dėka Smolensko g. esančias 532 kvadratinių metrų patalpas, kurios priklauso Vilniaus miškų urėdijai, bandoma perduoti Turto bankui.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad gyvenamųjų patalpų – tarnybinių ir kitų – skaičius urėdijose labai skiriasi. Pirmą kartą įvardytos problemos, susijusios su kitais būstais. Didžiausią kiekį turi Šilutės urėdija – 32 butai. Toliau Vilnius – 27 butai“, – sakė J.Širvinskas.

Anot jo, įprastai daugumoje urėdijų valdomų butų skaičius svyruoja nuo 3 iki 5. Pasak jo, tyrimo metu nebuvo analizuojama, kodėl daliai urėdijų reikia tiek daug butų.

„Diskrecijos teisę turėjo urėdai ir ji jiems suteikė visišką teisę daryti tai, ką jie nori su tarnybinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis. Ir ta teisė nebuvo kontroliuojama Generalinės miškų urėdijos. Ta problema yra ilgametė, ne per 10–20 metų susikaupusi“, – sako J.Širvinskas.

Visą turtą kels į vieną įmonę

Aplinkos ministerijos atstovai patikino, kad gruodžio 31 d. visi urėdai nebeteks savo pareigų, o jų valdomas turtas bus perkeltas į bendrą įmonę – čia jis bus iš naujo įvertintas, įtrauktas į apskaitą. Tikėtina, kad bus atrasta ir daugiau urėdų paliktų „dovanų“.

„Turtas, kurį turi miškų urėdijos, yra didžiulė problema ir tai bus perduota naujai įmonei – dalis jau privatizuota. Kaip ta problemą išspręsti – didžiulė problema būsimai vadovybei. Tai didelė problema, kurią reikės spręsti tyliai ir ramiai“, – vertino J.Širvinskas.

Aplinkos viceministras patikino, kad į būsimos bendros įmonės vadovybę organizuojami konkursai bus visiškai nepriklausomi, visų kandidatų gyvenimo aprašymai bus vertinami, bus atrinkti tinkamiausi padalinių vadovai.

Buvę urėdai, pasak jo, nebūtinai turės pranašumą personalo atrankos konkursuose.

„Priklausomai nuo to, kokia buvo jo darbo kokybė – mes žinome tuos, kurie dirba sistemoje, juos labai lengva patikrinti, ką jie padarė konkrečioje vietoje, ir taip pat įvertinti gebėjimus“, – sakė M.Norbutas.

Generalinės miškų urėdijos nuo gruodžio 31 d. taip pat nebeliks – jos vadovas ir pavaduotojai nuo tos dienos neteks darbo

„Buvau susitikęs su generaliniu miškų urėdu – jis sutinka, kad tarnybinių butų neturėtų likti. Visų nuomonė sutampa, ir juos palikti reikia tik tokiose vietose, kur jie tikrai reikalingi, o ne prie ežerų, upių ar jūrų. Bet tik tose vietose, kur reikalingi tarnybinėms užduotims atlikti konkretiems žmonėms“, – sakė J.Širvinskas.

Gegužę suformuota Aplinkos ministerijos komisija vertino, ar tarnybinės patalpos suteikiamos ne sistemos darbuotojams, įskaitant ir buvusius darbuotojus. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip urėdijos disponuoja turtu, kokias sutartis sudaro, ar nustatomi pagrįsti mokesčiai už nuomą, taip pat – ar vykdoma šios veiklos kontrolė.

Tarnybinių butų nuomos tvarka ir įkainiai apibrėžti Civiliniame kodekse – tokių butų nuomos sutartis nutrūksta, jei darbuotojas netenka savo pareigų ir nebedirba įmonėje.

Miškų urėdijos iš viso valdo 370 įvairių patalpų, kurių naudingasis plotas – 25,37 tūkst. kvadratinių metrų. 10 patalpų urėdijos jau perdavė Turto bankui, 221 patalpa išnuomota esamiems darbuotojams, 46 – buvusiems darbuotojams, 5 – kitiems asmenims, o 98 patalpos yra laisvos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką