Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už šilumą mažiausiai mokama Elektrėnuose, daugiausia – Vilniaus rajone

Šiluma
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Didžiausios sąskaitos už šilumą – Vilniaus rajone.
Šaltinis: 15min
0
A A

Mažiausiomis šilumos kainomis šių metų pradžioje džiaugtis galėjo Elektrėnų savivaldybės gyventojai. Jie už vieną šilumos kilovatvalandę mokėjo vos 18,22 cento. Šis skaičius turėtų itin nemaloniai nuteikti Prienų, Neringos ir Vilniaus rajono gyventojus, kurių šilumos kaina siekia 34-36 centus už kilovatvalandę. Vis dėlto ne vien komunalinių paslaugų įkainiai lemia skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių – jų yra kur kas daugiau.

Tokius palyginimus pateikė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas. Jo vadovės Odetos Bložienės teigimu, įtakos šilumos kainoms paprastai turi pasirinktas pigesnis kuras ir mažesnės administravimo išlaidos.

Vilnius šioje šilumos kainų lentelėje patenka į trečiąją lentelę tarp savivaldybių, kuriose šilumos kilovatvalandė kainuoja apie 29-32,5 cento.

Tačiau palyginus kur kas daugiau duomenų aiškėja, kad Lietuvos gyventojai susiduria su daugiau finansinių skirtumų, kadangi vidutinis darbo užmokestis atskiruose savivaldybėse skiriasi net 700 Lt, o senatvės pensija – 200 Lt.

„Finansinė atskirtis tarp savivaldybių per pastaruosius metus dar labiau išaugo. Recesiją prieš kelerius metus labai greitai pajuto visa Lietuvą, tačiau prasidėjus atsigavimui, tai pasijuto tik didžiuosiuose miestuose, banga iki mažesnių savivaldybių nenusirito“, – teigė O.Bložienė.

Gyventojų daugėja tik Neringoje

Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo, toks pat išliko ar šiek didėjo jis tik didžiuosiuose šalies miestuose ir Neringoje. Šiame kurorte gyventojų padaugėjo daugiau nei perpus – 60 proc.

Tačiau O.Bložienės teigimu, panagrinėjus realią situaciją aiškėja, kad nuolatinių gyventojų ten nėra daugiau, tiesiog savo gyvenamąją vietą deklaravo ten turintieji nekilnojamojo turto. „Kiti nori greičiau patekti į Neringą ir dėl šios lengvatos už tam tikrą nedidelį mokestį registruojasi Neringos gyventojų namuose“, – aiškino O.Bložienė.

Vidutinis lietuvių amžius šių metų pradžioje nesiekė net 40 metų, tebuvo 39,8 metų. Vyriausia visuomenė yra Rytų Lietuvos savivaldybėse, jauniausia – Žemaitijoje. „Įtakos amžiui turi ir susikoncentravusios mokymosi įstaigos, kurios pritraukia jaunus žmones. Kuo vyresnė visuomenė, tuo mažiau konkurencinga darbo jėga, dėl to mažiau pritraukiama investicijų, kuriama naujų įmonių, darbo vietų“, – senėjančios visuomenės pasekmes dėstė O.Bložienė.

Turtingesni tapo jonaviškiai

Pernai atlyginimai labiausiai išaugo Jonavoje – apie 18 proc. Didžiausi darbo užmokesčiai išlieka didžiuosiuose miestuose, kur dirba daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Taip pat tame sąraše išlieka tie miestai, kuriuose yra specifinių įmonių – Visaginas, Kėdainiai, Jonava, Mažeikiai.

Nedarbas sparčiausiai mažėjo Vakarų regione, Klaipėdoje. Tam, O.Bložienės teigimu, turėjo įtakos sėkminga jūrų uosto veikla. Sunkiausia Rytų Lietuvoje, kur visuomenė yra vyriausia, daug kaimiškų vietovių.

Verslo liudijimų skaičius pernai augo, tačiau ar ši tendencija išliks ir šiemet – neaišku, kadangi daugelyje savivaldybių keitėsi jų kainos. Versliausiomis savivaldybėmis vadinamos Neringa ir Palanga, ten išduodama daugiausia verslo liudijimų ir tai labiausiai susiję su vasaros sezono veikla – dviračių nuoma ir kt. Įdomu, kad Vilniuje itin populiari su astrologija susijusi veikla.

Skolų daugėja

Pernai išaugo bendras skolų dydis, tačiau pačių skolininkų skaičius nebedidėja.

Skolininkų daugiausia yra Palangoje. Jų pradelstos skolos siekia apie metų darbo užmokesčio sumą. Didžiųjų miestų gyventojai yra įsiskolinę apie šešių mėnesių darbo užmokesčio sumą. Daugiausia žmonės yra įsiskolinę finansinėms institucijoms už greituosius kreditus, išperkamąją nuomą, taip pat bankams, kredito įmonėms. Didelės skolos asmenis slegia ir komunikacijų bendrovėms. Tarkim, Ukmergėje, Pakruojyje kai kurių gyventojų skolos už šias paslaugas siekia apie 800 Lt.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje gyventojai migruoja į didmiesčius. Tačiau lietuviai vis dėlto mieliau renkasi emigruoti į Angliją, Airiją ar Ispaniją, negu persikelti Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Anot O.Bložienės, tai lemia kelios priežastys. Pirmiausia, daugelį vilioja didesni darbo užmokesčiai užsienyje, nors ir gerokai prastesnės gyvenimo sąlygos.

„Taip pat žmonės kaip ir bijo išvažiuoti į Lietuvos didmiestį ir dirbti nekvalifikuotą darbą, jeigu savo rajone dirbo kažkokį geresnį. Tai psichologinis dalykas. Žmonės mieliau renkasi užsienį ir ten pasislepia, dirba juodžiausius darbus. Taip pat jie sutinka labai pabloginti savo gyvenimo sąlygas tikėdamiesi labai greitai užsidirbti“, – aiškino O.Bložienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Emigracija Swedbank
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką