Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka pabrėžė, kad didesni neigiamų rezultatų skaičiai nebūtinai rodo blogėjančią padėtį prekybos tinkluose.
„Tai gali būti atsitiktiniai dalykai, kadangi užtaikome į prekybos tinklą, kuriame tuo metu yra daugiau besimokančių darbuotojų. Neatrodo, kad situacija prekybos tinkluose blogėtų – sakyčiau, priešingai“, – 15min teigė jis.
Didesni neigiamų rezultatų skaičiai nebūtinai rodo blogėjančią padėtį prekybos tinkluose
Pasak A.Valotkos, didieji tinklai vis daugiau investuoja į vidinius mokymus ir integraciją: „Prekybos tinklai smarkiai investuoja į vidinius mokymus, integruoja darbuotojus. Tikrai nesakyčiau, kad padėtis blogėja.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad patikrinimų rezultatai labai priklauso nuo sektoriaus ir konkretaus momento.
Anksčiau didesnės rizikos zonomis buvo laikomos saugos įmonės, vėliau – viešasis transportas, o dabar ryškiau matomas transporto, pavežėjimo ir keleivių gabenimo sektorius.
Reikalavimai vieni švelniausių Europoje?
15min rašė, kad nuo sausio 1-osios plečiami valstybinės kalbos reikalavimai, tačiau, pasak VKI vadovo, jie išlieka itin nuosaikūs.
„Mano žiniomis, tai patys menkiausi reikalavimai visoje Europoje“, – sakė A.Valotka.
Jo teigimu, nepaisant jautrių visuomenės, verslo ir politikų reakcijų, ilgainiui situacija stabilizuosis.
„Matau, kokia visuomenės, verslo, politikų reakcija, bet manau, kad politinė, visuomeninė ir verslo valia leis šiuos dalykus suvaldyti“, – pabrėžė jis.
Kodėl reaguojama skirtingai?
Pasak A.Valotkos, visuomenės požiūris į kalbos reikalavimus dažnai būna labiau emocinis nei racionalus.
„Jeigu ateinate į masažą – velniai nematė, kalbėk kokia nori kalba, tik gerai atlik paslaugą. Gailima ir studentų, atvykusių iš užsienio, jiems esą reikia užsidirbti. Nors iš tiesų jie atvyksta studijuoti, o ne dirbti“, – pastebėjo pašnekovas.
Tokie vertinimai, anot jo, neišvengiami, tačiau valstybės požiūriu svarbiausias klausimas – ilgalaikė integracija.
Motyvatoriai – karjera arba „bizūnas“
A.Valotkos teigimu, labiausiai mokytis lietuvių kalbos linkę tie atvykėliai, kurie savo ateitį sieja su Lietuva.
„Turime aiškiai transliuoti: lietuvių kalba yra karjeros kalba. Jeigu nori daryti karjerą, be jos „lubas“ pasieksi labai greitai“, – sakė jis.
Pašnekovas pateikė ir asmeninį pavyzdį iš darbo su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentais iš įvairių pasaulio šalių.
Vienas studentas, anot jo, ypač sparčiai tobulėjo todėl, kad aiškiai apsisprendė likti Lietuvoje ir čia gyventi.
Kartu, anot A.Valotkos, veikia ir griežtesnė motyvacija. „Kai studentams buvo paaiškinta, kad po penkerių metų neišlaikius lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzamino leidimas gyventi gali būti nutrauktas, dalis jų labai rimtai susirūpino. Truputį „bizūno" – stiprus motyvatorius“, – sakė A.Valotka.
-
Lietuvoje – daugiausia sezoninių darbuotojų iš užsienio per penkerius metus
-
Pirmoji mobilioji programėlė užsieniečiams: skatina savarankiškumą ir palengvina integraciją
-
Nuo kitų metų keičiasi taisyklės: palies tūkstančius Lietuvoje dirbančių užsieniečių
-
Vyriausybė nustatė lietuvių kalbos lygį, kurį turės atitikti aptarnavime dirbantys užsieniečiai
Užsieniečiai sudaro nedidelę dalį darbuotojų
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė 15min pabrėžė, kad užsienio piliečiai sudaro tik apie 3 proc. visų tinklo darbuotojų – šiuo metu jų yra apie 170, daugiausia iš Ukrainos.
Savo ruožtu prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pridūrė, kad jų tinkle taip pat darbuojasi ukrainiečiai, yra atvykėlių ir iš kitų šalių – Indijos, Argentinos, Baltijos regiono.
Daug darbuotojų, anot „Iki“ atstovės, reikiamą egzaminą jau išlaikė.
„Likusieji aktyviai mokosi, laukia galimybės laikyti egzaminą“, – pasakojo G.Kitovė.
Sulaukti egzamino, anot prekybos tinklų atstovų, būtent ir yra didžiausias praktinis iššūkis.
„Vietų skaičius kalbos egzaminams – ribotas, ypač didmiesčiuose, – 15min pabrėžė L.Lesauskaitė-Remeikė. – Nepaisant to, aktyviai koordinuojame registracijas ir tikimės, kad iki nustatytų terminų dauguma darbuotojų pasieks reikiamą lygį.“
Šiuo metu, G.Kitovės duomenimis, 23 „Iki" darbuotojams nustatytas terminas egzaminą išlaikyti iki 2026 metų balandžio.
Pasak G.Kitovės, įmonė jaučiasi atsakinga už darbuotojų integraciją: užsienio darbuotojams suteikiama informacija apie lietuvių kalbos mokymosi galimybes, dalijami informaciniai lankstinukai, palaikomas nuolatinis ryšys su parduotuvių vadovais ir sekamas mokymosi progresas.
L.Lesauskaitė-Remeikė pridūrė, kad darbuotojai aktyviai lanko įmonės finansuojamus kursus, o dalyvauti mokymuose suteikiama galimybė ir darbo metu.
„Egzaminų neišlaikymas dažnai reiškia ne motyvacijos trūkumą, o skirtingą startinį kalbos žinių lygį“, – apibendrindama sakė pašnekovė.
Kas keičiasi nuo sausio 1 d. dėl lietuvių kalbos mokėjimo
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimai, numatantys aiškesnius reikalavimus užsieniečiams, dirbantiems prekybos ir paslaugų sektoriuje.
Svarbiausi pokyčiai:
- Įvedamas naujas, bazinis A1 lietuvių kalbos mokėjimo lygis.
Jis bus taikomas pirmuosius dvejus metus nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.
- Dvejų metų terminas bus skaičiuojamas: nuo pirmojo dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo dienos; Jei dokumentas išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
- Pasibaigus dvejiems metams, norint ir toliau dirbti prekybos ar paslaugų sektoriuje, bus privaloma mokėti lietuvių kalbą A2 lygiu.
- Išimtis taikoma tik asmenims, turintiems laikinosios apsaugos statusą – pavyzdžiui, karo pabėgėliams iš Ukrainos.
- A2 kalbos lygis taikomas darbuotojams, kurie darbo metu bendrauja su klientais – pardavėjams, padavėjams, vairuotojams, paslaugų teikėjams ir kt.
