Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 24d. 09:59

V.Vasiliauskas žada daugiau informacijos, S.Jakeliūnas kol kas į prokuratūrą nesikreips

Stasys Jakeliūnas ir Vitas Vasiliauskas
15min nuotr. / Stasys Jakeliūnas ir Vitas Vasiliauskas

Lietuvos banko ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovų žodinė dvikova neslūgsta, tačiau po trečiadienį vykusio posėdžio abi pusės išsakė, kad tikisi daugiau konstruktyvumo. Konfliktą ėmėsi gesinti Lietuvos socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė, sukritikavusi, kad prasmingą krizės priežasčių tyrimą gadina komisijos pirmininko Stasio Jakeliūno „asmeniškumai“, šis atsakė, kad asmeniškumus bando dėti į šalį.

Po krizės priežasčių tyrimą atliekančios komisijos posėdžio, Seimo narė R.Budbergytė patikino, kad krizės priežasčių tyrimas yra prasmingas.

„Bet veikloje matau daug asmeniškumų. Niekaip nesuprantu, kodėl tiriame krizę, kuri vyko 2007–2009 m., o visos kritikos strėlės nukreiptos į dabartinę Lietuvos banko vadovybę. Matau daug asmeniškumų, ne kartą tai esu deklaravusi, tą pasakiau ir šiandien“, – sako socialdemokratė R.Budbergytė.

Ji patikino, kad ją „jaudina, kad mūsų parlamentinio tyrimo veikloje trūksta konstruktyvumo“, ir pažymėjo, kad kalba konkrečiai apie Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką Stasį Jakeliūną.

S.Jakeliūnas pažymėjo, kad bandąs nuo asmeniškumų atsiriboti ir tikisi, kad bendradarbiavimas su Lietuvos banku taps konstruktyvesnis.

„Ji turi teisę vadinti ir vertinti, kaip vertina, aš nesakau, kad manęs asmeniškai neveikia tie epitetai kaip marodieriavimas, santykiai su lavonais (…). Bet stengiuosi atsiriboti nuo tų emocijų ir tikiuosi, kad bandžiau tai padaryti šio posėdžio metu“, – sako S.Jakeliūnas.

Trečiadienį S.Jakeliūnas tikino, kad jam svarbiausia yra institucija ir jos atsakomybė, o ne konkretūs vadovai. V.Vasiliauską jis kaltino informacijos nepateikimu, tačiau pažymėjo, kad lauks, kol Lietuvos bankas pateiks informaciją ir kol kas į Generalinę prokuratūrą kreiptis neketina.

„Įspūdžiai, bent jau mano asmeniškai, išlieka tokie patys: kad Lietuvos banko bent jau vadovybė, konkrečiau valdybos pirmininkas, nepateikė tos esminės informacijos apie VILIBOR, kuri buvo jų pačių pažymoje“, – teigė S.Jakeliūnas.

Jis pakartojo manąs, kad iki šiol anksčiau paskolas litais paėmę gyventojai patiria nuostolius. O kokius, anot jo, turėtų atskleisti Lietuvos banko teikiama informacija, kurios BFK paprašė.

„Komisijoj mes padiskutavome, ar kreiptis dabar į Generalinę prokuratūrą, kol kas sprendimo nepriėmėme, lauskime atsakymų“, – sako S.Jakeliūnas

Jis pažymėjo, kad Lietuvos bankas, jei bijo, kad informacija jautri ar turi komercinės paslapties, gali ją teikti slaptai.

„Tikiuosi, kad tas bendradarbiavimas bus geresnis“, – sako S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas žada operatyviai pateikti visą prašomą informaciją

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patikino, kad Lietuvos bankas nekeičia pozicijos.

„Mes nematėme, nematome kažkokio dirbtinio bankų elgesio, kuris suponuotų piktnaudžiavimą tarpbankine palūkanų norma“, – sako V.Vasiliauskas

Jis patikino, kad BFK pateiks prašomą informaciją – analitinio darbo rezultatus, dokumentus, o taip pat duomenis iš paskolų rizikos duomenų bazės.

„Paskolų rizikos duomenų bazę bandome išnarstyti įvairiais kampais, kad pateiktume informaciją tais rakursais, tais kampais, kuriais BFK pirmininkas prašo. Ta informacija didelio spektro“, – sako V.Vasiliauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

Anot jo, pateikta informacija parodys ne tik indėlių ar paskolų normas, bet ir palūkanų maržas, jų pokyčius, taip pat ir tai, kiek per krizę išlošė indėlininkai, ir kiek nukentėjo skolininkai.

„Parodys tendencijas, kokie veiksniai galėjo nulemti VILIBOR pokyčius, kad tai nebuvo tik išraiška grynai tarpbankinių sandorių, bet taip pat ir devalvacijos, ir valstybės bankroto įvertinimo rizikos“, – sako V.Vasiliauskas.

Jis patikino, kad didžiąją dalį dokumentų BFK bus pateikta iki penktadienio pabaigos, tačiau paskolų rizikos duomenų analizei reikės programavimo darbų – duomenis tikimasi pateikti iki gegužės.

V.Vasiliauskas pastebėjo, kad Lietuvos bankas kasmet rengia pranešimus apie ekonominę situaciją, taip pat Lietuvos banko veiklos ataskaitą, tačiau nuo 2016 m. tokie pranešimai Seime nebuvo skaitomi, nors anksčiau situacija parlamente Lietuvos bankas pristatydavo ir kelis kartus per metus.

„Įprastai pasaulyje tai vyksta iš Seimo tribūnos. Nuo 2016 m. aš nebuvau kviečiamas į Seimo tribūną. Be abejo, tai galima daryti ir atsiskaitant BFK, kaip vienoje iš Seimo darbo formų, bet realiai jei mes pasižiūrėtume tuos metinius pranešimus, tai apie tai mes pakankamai retai kalbėdavomės ir BFK“, – sako V.Vasiliauskas.

Jis paaiškino, kad centrinio banko veiklos sritis apima ne tik bankus, bet ir pinigų politiką, ekonomines prognozes, investicijas ir kt.

„Šiuo atveju galiu daryt išvadą, kad bendradarbiavimo tobulinimui erdvės yra“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką