Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 28, 09:00

Valdžia mokesčių žadėjo nekelti, bet trims sektoriams jie padidinti – kodėl?

Vyriausybė žadėjo, kad šiais metais dėl valstybės mokestinės reformos vyks diskusijos, bet skubių sprendimų nebus. Vis dėlto mažiausiai trys verslo sektoriai 2021 m. buvo apmokestinti papildomai. Kita vertus, Vyriausybės pažadas iš dalies tesėtas – nauji mokesčiai bankams ar azartinių lošimų organizatoriams dažniau buvo inicijuoti ne ministerijose, o Seime.
Mokesčiai
Mokesčiai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Praėjusių metų gruodį kadenciją pradėjusi naujoji šalies valdžia neslėpė, kad ruoš mokesčių pertvarką, tačiau kartu deklaravo, kad pirmieji metai bus ramūs – būsimus pakeitimus norėta pristatyti ir įgyvendinti po išsamių diskusijų, daugiau mažiau vienu metu.

Tačiau šiais metais naujų mokesčių sulaukė trys verslo sektoriai. Nekilnojamo turto plėtotojams buvo padidinti įkainiai už statybas valstybinėje žemėje, daugiau mokės ir azartinių lošimų bei loterijų organizatoriai. O štai šalyje veikiantiems didiesiems bankas padidintas pelno mokesčio tarifas iš esmės nebuvo įvestas naujai, tačiau prailgintas jo taikymo terminas – nuo trejų metų iki neriboto laiko.

Finansų ministerijos atstovai pabrėžia, kad savo pažado iš esmės laikėsi – du iš trijų minėtų mokesčių pakeitimų buvo teikti Seimo narių iniciatyva, už juos taip pat nubalsavo parlamentas.

„Kaip visuomet deklaruota, vieninteliai su biudžetu pateikti buvo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai dėl Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo, priimti šių metų lapkritį Seime. Taip pat Seime pateikti pasiūlymai, susiję su tarptautiniais klimato kaitos ir žaliojo kurso įsipareigojimais, kuriuos koordinuoja Aplinkos ministerija“, – rašoma ministerijos 15min atsiųstame laiške.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

NPD nuo kitų metų sausio 1 d. buvo padidintas nuo 400 iki 460 eurų.

Mokesčius verslui svarsčiusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas 15min komentavo, kad tokie pasiūlymai buvo priimti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas.

„Kelioms stambiausioms Lietuvoje įmonėms – didžiausiems komerciniams bankams ir azartinių žaidimų organizatoriams – mokesčiai buvo padidinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas didinti tvarius pajamų šaltinius ir kartu atliepiant poreikį didinti švietimo, sporto bei priklausomybių prevencijos finansavimą“, – trumpai pakomentavo jis.

Diskusijos apie naujus mokesčius – kitų metų pradžioje

Šiuo metu baigiama vertinti Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje aptartas mokesčių sistemas, galimų pakeitimų alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį.

„Taip pat, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, analizuojame pasaulio viršūnių priimto sprendimo dėl tarptautinio pelno mokesčio režimo įgyvendinimo taisyklių ir jų taikymo aiškinimą, kurį pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)“, – rašoma ministerijos 15min atsiųstame atsakyme.

Tuo pačiu analizuojamas ir Europos Komisijos gruodžio 22 d. pateiktas direktyvos projektas dėl šio susitarimo įgyvendinimo ES. Tai, anot Finansų ministerijos, leis aiškiau įvertinti galimą poveikį skirtingiems pelno apmokestinimo modeliams regione bei Lietuvoje. Šie pelno apmokestinimo klausimai atidėti, kol bus aiškūs tarptautiniai sprendimai.

„Kitų metų pradžioje kviesime tiek gyventojus, tiek verslo ar įvairių organizacijų atstovus, susipažinti su pirminiais siūlymais ir pateikti savo pastabas. Tuomet dar kartą peržiūrėsime projektus ir Vyriausybei pateiksime mokesčių pakeitimus, kokie galėtų atsirasti. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme.

Tikėtina, kad visi siūlomi mokestiniai pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų.

NT plėtotojų atstovas: mokestis galėjo būti įgyvendinamas laipsniškai

Vis dėlto šiais metais buvo vienas iš verslui įvestų mokesčių, kurio iniciatoriais tapo Vyriausybė. Tai – lapkričio pabaigoje priimtas papildomas valstybinėje žemėje vystomų naujų projektų apmokestinimas.

Iki šiol plėtotojai kasmet mokėjo savivaldybėms iki 4 proc. žemės vertės siekiantį NT mokestį.

Pagal planuojamus pakeitimus, už teisę statyti ar vykdyti rekonstrukciją valstybinėje žemėje gali tekti susimokėti vienkartinį, iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, siekianti mokestį.

Šios žemės įstatymo pataisos įsigalios nuo 2022 m. kovo 1 d.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius 15min teigė, kad sprendimas jam nebuvo netikėtas, kadangi diskusijos šia tema vyksta jau keleri metai.

Vis dėlto jis pridūrė nustebęs, kad apie tokį sprendimą nebuvo pakankamai diskutuota. M.Statulevičius tvirtino, kad jį taip pat nustebino įstatymo įvedimui pasirinktas laikas – šiuo metu NT rinka patiria didžiulį aukštų kainų bumą.

„Vyriausybės programoje būsto įperkamumui, prieinamumui siūloma labai mažai priemonių. Dar papildomai įvedamas mokestis, kuris bus perkeltas ant galutinių vartotojų – būsto pirkėjų, komercinio turto naudotojų. Tuo metu, kai reikėtų ieškoti priemonių, kaip didinti sklypų pasiūlą, papildomai atsiranda mokestinė prievolė, kuri neprisidės nei prie pasiūlos didinimo, nei prie kainų mažėjimo“, – kalbėjo pašnekovas.

M.Statulevičius spėja, kad norint išnaudoti pakilimą NT sektoriuje, įvestas įstatymas neturi ilgo pereinamojo laikotarpio. „NT sektorius neblogai gyvena, tai, tarkime, reikia paimti pinigų, jis gali susimokėti. Esame labai nustebę ir nusivylę. Verslas prisitaiko prie visko, mes irgi prisitaikysime, bet tai nenudžiugins mūsų visų“, – kartojo jis.

Pašnekovas sakė, kad mokestį buvo galima įvesti palaipsniui, nustačius 2–3 metų pereinamąjį laikotarpį. Be to, jis siūlė pradėti nuo mažesnio tarifo: pradedant nuo 10 proc., jį būtų galima palaipsniui didinti.

„Tas 50 ar 75 proc., koks yra dabar, galėjo atsirasti po kelerių metų, rinka būtų prisitaikiusi, nebūtų tokio šoko. Mes nežinome, kas bus už kelerių metų, bet kainoms nėra priežasčių mažėti. Nekvestionuojame reikia, ar nereikia mokesčio – tebūnie, reikia, bet visiems įstatymams turi būti pasiruošimo laikas. Mokestiniams įstatymams turi būti pusmečio laikas, mes irgi prašėme 7–9 mėnesių įsigaliojimo“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Statybos
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Statybos

Jis teigė, kad realius pokyčius bus galima įvertinti tik vėliau, o kol kas statytojai iki kovo mėnesio mėgina gauti statybos leidimus. Pašnekovas prognozuoja, kad šio mokesčio našta galiausiai bus perkelta vartotojams.

Lošimų sektoriaus atstovas: pirminis Vyriausybės siūlymas buvo logiškas

Metai atnešė naujų mokestinių pakeitimų ir lošimų bei loterijų sektoriui.

Pagal gruodžio 21 d. Seime priimtas naujas nuostatas, organizuojant loterijas nuo 2023 m. sausio 1 d. bus taikomas 18 proc. mokesčio tarifas nuo išplatintų bilietų (kitąmet bus taikoma 13 proc.).

Tuo tarpu organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus nuo 2022 m. liepos 1 d. bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas. Iki šiol bingui, totalizatoriui ir lažyboms buvo taikomas 18 proc., nuotoliniams lošimams − 13 proc. mokesčio tarifas.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka pirminė, kad pirminė Vyriausybės idėja atsirado po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl prieš dvejus metus skubiai priimtų naujų mokesčių lošimams ir loterijoms. KT konstatavo, kad šiuose įstatymų pakeitimuose nustatytas itin trumpas mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo terminas prieštarauja Konstitucijai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zakarka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zakarka

„Valstybė turėjo tai ištaisyti. Tuo pačiu Finansų ministerija parengė dar vieną siūlymą, kad reikėtų atsisakyti A ir B kategorijų lošimų automatams taikomo fiksuoto mokesčio už įrenginius, kadangi jis yra ypač neefektyvus. Dėl karantino įmonės negali veikti, bet mokestį vis tiek turi mokėti. Buvo siūloma taikyti tokį patį mokestį nuo apmokestinamųjų grynųjų pajamų, nuo rezultato, kurį jau bendrovė gauna atmetus atliktus laimėjimų išmokėjimus“, – aiškino M.Zakarka.

Tokiam pirminiam Vyriausybės siūlymui, anot M.Zakarkos, neprieštaravo ir lošimų verslas, kadangi tai tiesiog buvo matematiškai paskaičiuotas mokesčių bazės keitimas.

„Visa bėda nutiko, kai įstatymo projektas nukeliavo iki Seimo, jie pakėlė mokesčius. Tai padarė ne Finansų ministerija – Vyriausybės iniciatyva buvo logiška, pagrįsta, jai buvo ruošiamasi. Seime diskusijų pritrūko ar jų tiesiog nebuvo“, – sakė M.Zakarka.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Lošimų automatų salonas
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Lošimų automatų salonas

Jis pridūrė, kad pagrindinis argumentas iš pradžių buvo suvienodinti nuotolinių ir antžeminių lošimų mokesčius. „Bet kodėl juos reikia dar pakelti – atsakymas buvo, kad tokios pramogos sukelia didesnę žalą, todėl labiau turi būti finansuojama priklausomybių prevencija“, – prisiminė M.Zakarka.

Pašnekovas pridūrė, kad lošimų sektorius šiuo metu jaučia įtemptą situaciją dėl COVID-19 pasekmių: lošimo vietos duris atverti galėjo tik gegužės pabaigoje, be to, buvo įvesti nauji ribojimai reklamoms, nebegalima įgyvendinti jokių akcijų, nuolaidų ar kitų skatinamųjų priemonių.

Loterijų verslo atstovas: sprendimas padidinti mokesčius – netikėtas

15min kalbintas bendrovės „Perlas network“ generalinis direktorius Mindaugas Marcinkevičius pripažino, kad sprendimas padidinti mokesčius loterijoms buvo labai netikėtas.

„Tai buvo visiškai netikėta. Viskas įvyko per vieną BFK posėdį, kur neįsivaizdavome, kad toks klausimas apskritai galėjo būti paliestas. Visiškai neseniai buvo koreguotas mokestis, kad lėšos nueis ne tiesiai labdarai, o į biudžetą, tada praėjus porai savaičių pradėta kalbėti apie mokesčių pakėlimą“, – 15min kalbėjo vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Perlas“ vėliava
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Perlas“ vėliava

Nors lošimų įmonių tarifas bus nominaliai didesnis, tačiau jis bus skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo, tuo tarpu loterijų – nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.

Tai lemia, kad loterijų organizatoriai sumoka procentaliai didesnę dalį nuo gautų grynųjų pajamų. 2020 m. ji siekė 29,5 proc., o pagal naujuosius tarifus galėtų pakilti iki 40 proc.

M.Marcinkevičius teigė, kad sektorius turi šiek tiek laiko prisitaikyti prie mokestinės aplinkos. „Dabar planuojame, kaip 2022 m. atrodys loterijų verslas – tiek prizinis fondas, tiek kitos išlaidos. Nes tiesiog priėmus šį mokestį, ta veikla tampa arti nulio“, – sakė M.Marcinkevičius.

Pašnekovas sakė, kad bilietų kainos kitąmet nebrangs, kadangi tai nėra ta prekė, kur kylančių kaštų naštą prisiima už bilietą mokantis vartotojas. Vis dėlto yra tikimybė, kad mažės bendrovės loterijų priziniai fondai.

„Svarstysime. Turbūt šiek tiek koreguosis. Kiek mažės, dabar sunku pasakyti, nes praėjo mažai laiko po šių sprendimų, analizuojame situaciją“, – sakė M.Marcinkevičius.

Lietuvos bankų asociacija: sprendimas pasikeitė Seime

Iš esmės galima sakyti, kad bankams mokesčiai 2021 m. nekilo, bet čia yra vienas niuansas – pasikeitė šių mokesčių statusas.

2019 m., pirmą kartą įtvirtinus didesnį, 20 proc. siekiantį mokesčių tarifą daugiau uždirbantiems bankams, planuota tokį mokestį taikyti trejus metus. Tačiau pagal šiais metais Seimo priimtas Pelno mokesčio įstatymo pataisas, bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. pelno mokestį turės mokėti ir po 2022 metų.

Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dr. Eivilė Čipkutė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dr. Eivilė Čipkutė

„Sprendimo taikyti bankams trečdaliu didesnį pelno mokestį nuolat nesitikėjome, nes Vyriausybė jau buvo išsakiusi savo priešingą poziciją oficialia išvada. Tačiau Seime situacija pasikeitė ir ketinimas nebetaikyti laikino papildomo mokesčio tapo esmine sektoriaus mokesčių reforma, įteisinus jį kaip nuolatinį“, – 15min komentavo Lietuvos bankų asociacijos pirmininkė Eivilė Čipkutė.

Anksčiau ji tokį mokestį yra pavadinusi „neapykantos bankams mokesčiu“.

Prie šio sprendimo priėmimo prisidėjo ir M.Majausko vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas.

„Tai yra prasminga ir pateisinama fiskaliniu požiūriu, nes kredito institucijos dirba ribotos konkurencijos sąlygomis, jos demonstruoja didesnius pelningumus nei kitose euro zonos šalyse. Tuo tarpu turime situaciją, kai dividendų mokesčio, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių jos nemoka. Todėl pelno mokestis fiskaliniu požiūriu tampa ypač svarbus“, – po įstatymo priėmimo žiniasklaidai kalbėjo parlamentaras.

Didesnis pelno mokesčio tarifas įsigaliojo 2020-aisiais. Dėl to valstybės biudžetas papildomai jau gavo 35,2 mln. eurų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką