Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 22d. 09:00

Valstybė stokoja vadovų – dešimtyse įstaigų „nukapotos“ galvos

Tuščias popiežiaus sostas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Tuščias sostas

Dešimtys viešojo sektoriaus įstaigų ir organizacijų šiuo metu yra likusios be vadovų, o jų atrankos konkursai susiduria su įvairiomis kliūtimis. Galvų medžiotojai patikina – lengvai susirasti kandidatų, norinčių dirbti valstybės valdomose įmonėse, nepavyks. Vyriausybė didelės bėdos dėl vadovų trūkumo nejaučia ir tikina, kad ardomos „partijų prieglaudos“. Tačiau pripažįsta – kandidatų trūksta.

Jau skelbta apie Teisingumo ministerijos valdomas „begalves“ organizacijas: Registrų centrą, Kalėjimų departamentą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Tačiau vadovų tenka ieškotis kone kiekvienos ministerijos valdomoje organizacijoje.

Susisiekimo srityje – „Lietuvos paštas“, „Oro navigacija“, Kauno oro uostas, „Automagistralė“, „Utenos regiono keliai“ ir dalis kitų kelių priežiūros įmonių vadovų neturi.

Žemės ūkio ministerija suka galvą dėl Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovų atrankos. O Ūkio ministerija niekaip nesuranda Valstybinio turizmo departamento vadovo.

Pasitraukus Daliui Misiūnui be vadovo lieka grupė „Lietuvos energija“, tiesa, jos akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Energetikos ministerija turi išrinkti „Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros“ vadovą.

Aplinkos ministerija, įgyvendinanti urėdijų reformą, turės išsirinkti vienos Valstybinių miškų urėdijos vadovą. Tačiau taip pat vadovo neturi ir jos kontroliuojama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ieškoma, kas vadovautų Aplinkos apsaugos agentūrai.

Sveikatos apsaugos srityje be vadovo likęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, o rugsėjo 9 d. išrinkta nauja Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovė - VLK nuolatinio vadovo neturėjo nuo 2014-ųjų.

Be „galvų“ likusios „Invega“, Lietuvos verslo paramos agentūra, „Infostruktūra“, „Vilniaus viešasis transportas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto ir Panevėžio Juozo Miltinio teatrai. Sąrašas nėra baigtinis. Netgi valstybės valdomas įmones prižiūrinti „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ taip pat vadovo neturi.

Vyriausybė problemos neįžvelgia

Premjero patarėjas Tomas Beržinskas teigia, kad pavaldžių organizacijų vadovai – kiekvienos ministerijos reikalas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Tomas Beržinskas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Tomas Beržinskas

„Kuruojanti ministerija priima sprendimus, iš Vyriausybės pusės sudėtinga daryti apibendrinimą, kiekvienu atveju gali būti visiškai objektyvios priežastys. Jei klausiate, ar matome problemą – tai nematome. Į atrankas žiūrima neatmestinai, siekiame, kad jos būtų skaidrios ir dalyvautų kiek įmanoma daugiau potencialių kandidatų“, – sako T.Beržinskas.

Jis pripažino, kad daugelio vadovų pasikeitimai yra susiję su pasikeitusia Vyriausybe ir atspindi keliamus naujus reikalavimus.

„Faktas, kad tikrai į tai žiūrima labai atidžiai ir norima išgyvendinti anksčiau buvusias praktikas. Ne paslaptis, kad valstybinės įmonės buvo kažkokių partinių, draugų ar giminių prieglauda, priebėga ir panašiai. Dabar to nebus“, – sako T.Beržinskas.

Jis aiškina, kad su dalimi vadovų ministerijos atsisveikina dėl priežasčių, kurios buvo „nelabai gražios“.

„Tikrai yra atvejų ne vienas ir ne du, kai dėl tam tikrų dalykų atsisveikinama su vienu ar kitu vadovu. Tai nebūtinai turi reikšti ikiteisminį tyrimą, bet gali būti abejonių dėl viešųjų pirkimų, dar kažkokių neskaidrių dalykų, kurie pasitikėjimo tuo vadovu nesukelia. Tad su jais vienokia ar kitokia forma atsisveikinama“, – sako T.Beržinskas.

Kaip pavyzdį jis pateikia Susisiekimo ministeriją – esą joje į vadovų skyrimą ir veiklą žvelgiama itin principingai.

„Su dalimi vadovų, kalbant apie ministerijai pavaldžias įmones, buvo atsisveikinta dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir tos priežastys buvo nelabai gražios. Galų gale premjeras aiškiai deklaravo, kad kova su korupcija yra vienas iš trijų pagrindinių jo paties prioritetų“, – aiškina T.Beržinskas.

123rf.com nuotr./Požiūris į darbuotoją
123rf.com nuotr./Požiūris į darbuotoją

Jis patikina, kad organizacijų veikla dėl vadovų nebuvimo nesutriks – esą yra paskirti pavaduojantys asmenys, organizacijų veikla nesant vadovo rūpinasi valdybos, o taip pat ir ministerijų specialistai ir net patys ministrai.

„Yra ministerijos ir ten atsakingi asmenys, galų gale tai yra ir ministro galvos skausmas. Jie privalo užtikrinti, kad nebūtų kažkokių nesusipratimų ar trikdžių, kalbant apie paslaugas visuomenei ar funkcijas, kurios yra reikalingos valstybei. Kažkokių signalų, kad būtų kokių ypatingų trukdžių ar grėsmingų situacijų, bent jau aš negirdėjau“, – sako T.Beržinskas.

Į viešąjį sektorių gabiausieji nesiveržia

Vadovų atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius vertina, kad į viešąjį sektorių kaip potencialią darbovietę žvelgia mažuma geriausių vadovų.

Asmeninio archyvo nuotr./Karolis Blaževičius
Asmeninio archyvo nuotr./Karolis Blaževičius

„Vadovas mąsto strategiškai, jis mąsto apie savo ateitį, apie savo būsimą poziciją, įmonės veiklą ir panašiai. Yra daugybė vadovų, kurie net nesvarsto viešojo sektoriaus pasiūlymų. Net nežiūri. Ar tai būtų „Invega“, ar bet kokia kita viešojo sektoriaus bendrovė, jie tokių pasiūlymų nevertina, nes savęs viešajame sektoriuje nemato. Tų kandidatų dalis, kurie dirbtų viešajame sektoriuje, yra gerokai mažesnė“, – sako K.Blaževičius.

Jis paaiškina, kad viešasis sektorius dėl to nėra kaltas, tiesiog aukščiausio lygmens vadovai paprastai dairosi į tarptautines bendroves, darbdavio įvaizdį, taip pat jie siekia išlaikyti savo konkurencingumą darbo rinkoje.

„Tai susiję ir su darbdavio įvaizdžiu – ne visos viešosios įstaigos tam apskritai skiria dėmesio. Ir nusistatymas kandidatų – visgi sakoma, kad nuėjus į viešąjį sektorių, po to geriau į privatų nebeiti, nes bus gerokai sunkiau. Privatus sektorius niekada neteiks pirmenybės viešojo sektoriaus žmogui, tai neįmanoma dėl skirtingos specifikos. Todėl vadovai įvertina, kad perėjus į viešąjį sektorių vėliau kortos bus ne jų pusėje, tai labiausiai motyvaciją ribojantis faktorius“, – sako K.Blaževičius.

Ilgai rinksi – gausi blogiausius

Pastaruoju metu vykstantys konkursai vadovams į valstybines organizacijas ir įmones užtrunka itin ilgai. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija pastaruoju metu rengė atrankas vadovauti Kalėjimų departamentui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Registrų centrui, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau nė vienas vadovas nepaskirtas.

Kalėjimų departamento direktoriaus konkursą laimėjęs buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius nepaskirtas į pareigas, nes anksčiau yra vadovavęs šiam departamentui, o ministrė teigė norinti permainų įkalinimo įstaigų sistemoje. Paskelbta nauja atranka į šias pareigas.

123rf.com/Darbdavys
123rf.com/Darbdavys

„Lietuvos energijos“ Stebėtojų taryba buvo renkama nuo kovo ir tik neseniai buvo paskirta, o vadovų kadencijos pasibaigusios dar liepą.

„Indigroup“ vadovas vertina, kad apskritai ilgiau nei porą mėnesių trunkanti atranka yra itin prastas ženklas.

„Tai nėra įprasta, tai yra negerai. Jeigu kandidatas yra geras ir ieško darbo, tai geri žmonės darbą randa per mėnesį ar pusantro, vadovai tikrai gali tai padaryti. Kuo ilgiau trunka atranka, tuo labiau gerų kandidatų sąrašas trumpėja. Natūralu, kad pusę metų ieškantis darbo ir laukiantis žmogus tikriausiai nebus pats geriausias“, – sako K.Blaževičius.

Anot jo, efektyvi vadovų atranka turėtų trukti iki pusantro-dviejų mėnesių.

„Kandidatų pritraukimas iš rinkos – tiek tiesioginė paieška, vadinamoji galvų medžioklė, tiek ir viešoji paieška, kurią privalu skelbti, gali trukti pusantro mėnesio maksimaliai. To turėtų pakakti pritraukti visus rinkoje tuo metu esančius aktyvius ar bent jau galvojančius apie pokyčius kandidatus. Ilgesnė atranka griauna įmonės įvaizdį, tai signalizuoja, kad kažkas negerai, rinka pradeda kalbėti“, – sako K.Blaževičius.

Pripažįsta: kandidatų trūksta

Premjero patarėjas pripažįsta, kad ne visuomet lengva surasti tinkamus vadovus, kadangi šiuo metu darbo rinkoje situacija jau tampa įtempta.

„Pritraukti kompetentingus specialistus į valstybės tarnybą ar valstybės įmonių vadovų pozicijas tikrai nėra taip paprasta, ir tam tikrais atvejais susiduriame su dideliais sunkumais. Kai kada atrodo, kad netgi atlyginimo prasme viena ar kita pozicija nėra prasčiausia, tačiau žmones iš privataus sektoriaus, o ypač gabius ir kvalifikuotus, pritraukti ne visada paprasta“, – sako T.Beržinskas.

Jis patikina, kad laisvoms pozicijoms siekiama užtikrinti maksimalų skaidrumą, apie vykstančius konkursus informuoti kuo daugiau potencialių kandidatų.

Geriausiai apmokama ne per seniausiai atsilaisvinusi valstybės valdomos įmonės vadovo vieta – „Lietuvos energijoje“, čia vadovo uždarbis anksčiau siekė 7055 eurus per mėnesį. „Lietuvos pašte“ vadovė uždirbdavo 5523 eurų atlyginimą per mėnesį, „Invegoje“ – daugiau nei 4300 eurų. „Automagistralės“ vadovo atlyginimas buvo 3760 eurų.

„Mes pastaruoju metu nei vieno žmogaus, kuris viešajame sektoriuje vadovu dirbo bent jau penkerius metus, nesame įdarbinę į jokią kitą privataus sektoriaus bendrovę. Nėra jie blogi kandidatai, jokiu būdu, bet tai yra sektoriaus specifika. Vienur pelno siekiama įvairiais būdais, o kitur – pelno nesiekianti organizacija, tai du skirtingi principai ir darbo pobūdis. O mūsų klientai dažniausiai vadovams kelia reikalavimus labai detaliai, netgi pagal verslo specifiką“, – kodėl atlyginimai gali nesuvilioti, aiškina K.Blaževičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką