Sekite 15min Google
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė BNS sako, jog reikia parengti nacionalinės rizikos analizės metodiką, o darbus visose grandyse būtina atlikti jau iki kitos krizės, kad būtų aišku, „kam, kada, ko reikia ir kaip pristatyti“.
„Ši audra dar kartą parodė, kad nepakanka turėti planus – turi veikti visa grandinė, turi būti atspari infrastruktūra, institucijų koordinavimas, prireikus gelbėjimo pajėgos, savivaldybės, ir pagalba žmogui. Ką reikėtų sustiprinti žiūrint iš visos tos grandinės, jeigu kalbame nacionaliniu mastu, tai turim parengti nacionalinės rizikos analizės metodiką, labai aiškiai susieti mūsų valstybės rezervą su didžiausiomis grėsmėmis, kad žinotume, kam, kada, ko reikia ir kaip pristatyti“, – BNS sakė Ž. Kindurytė.
„Kai kalbame apie savivaldą, mūsų anksčiau atlikti auditai parodė, kad prireikus pagalbos gyventojams tik dvi savivaldybės buvo pasirengusios įtraukti nevyriausybines organizacijas ir žinojo, kur ir kokiems žmonėms prireiktų pagalbos. Visose grandyse turime darbų, kuriuos turime atlikti, jas turime susitvarkyti iki kitos krizės. Mūsų akcentas būtų – padarykime tuos darbus, kuriuos esame susiplanavę visoje grandinėje“, – pridūrė ji.
Anot Ž. Kindurytės, pažanga per pastaruosius metus padaryta, tačiau vis dar trūksta geresnės komunikacijos tarp institucijų.
„Tikrai tam tikrą pažangą jau turim – po paskutinių auditų jau aiškiau apibrėžtos tos institucijų atsakomybės, sustiprintas Nacionalinio krizių valdymo centro vaidmuo, tačiau dar to susikalbėjimo stinga. Žinoma, kiekvienam stiprinimui infrastruktūros reikalingi finansai. Labiausiai turime prisiminti tą grandinę, kai kalbame apie ekstremalias situacijas“, – aiškino Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.
„Sistema numato, kad pirmąsias tris dienas kiekvienas žmogus turėtų būti pasirengęs ir pats pasirūpinti, ketvirtą–šeštą dieną turėtų rūpintis savivaldybė, o vėliau jau jungiasi valstybė su savo pagalba, jeigu prireiktų. Ir norėtųsi, kad prisimintumėm kiekvienas tą savo elementą“, – pridūrė ji.
Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, ekstremalios situacijos patikrina valstybės pasiruošimą.
„Ekstremali situacija labai greitai patikrina, ar tai, ką esame suplanavę, veikia praktiškai. Tada svarbu ne planų ir dokumentų skaičius, o tai, ar infrastruktūra patikima, institucijos veikia koordinuotai, o pagalba žmones pasiekia laiku. Todėl silpnąsias vietas turime sutvarkyti iš anksto, o ne tada, kai jau tenka šalinti krizės padarinius“, – pranešime teigė I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad atlikti auditai ir vėlesnė rekomendacijų stebėsena rodo, jog pasirengimas ekstremalioms situacijoms pastaraisiais metais stiprėjo, tačiau svarbių darbų dar liko.
Valstybės auditoriai šiuo metu vertina, kas atsakingas už energetikos, ryšių ir kitos kritinės infrastruktūros objektų apsaugą ir ar jos apsaugos priemonės atitinka nustatytas grėsmes. Audito rezultatus planuojama paskelbti kitų metų pradžioje.
