Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 21d. 10:01

Valstybės kontrolė pažėrė priekaištų: verslą prižiūri 56 prievaizdai, nors turėjo likti 24

Inspektorius tikrina dokumentus
123RF.com nuotr. / Inspektorius tikrina dokumentus

Lietuvoje įmonės tempia 56 prižiūrinčių institucijų jungą. Nors per ketverius metus buvo planuota atsisakyti 38 institucijų, realiai jų skaičius sumažėjo tik šešiomis. Tačiau blogiausia ne tai: verslo priežiūra organizuojama padrikai, pačios institucijos dažniausiai nusprendžia, ką ir kaip prižiūri, bet už tai neatsiskaito – tai nustatė Valstybės kontrolė, trečiadienį paviešinusi naujausią audito ataskaitą.

Lietuvoje verslą prižiūri 56 institucijos ir nuo jų priklauso biurokratinė našta verslui.

Kone kiekvienam verslininkui tenka susidurti su aplinkos, technikos, infrastruktūros/statybos, transportavimo, maisto ar ne maisto produktų saugos kontrolieriais, atskiros institucijos rūpinasi vartotojų teisėmis, darbo sauga ir sveikata, ir, žinoma, valstybės kišene.

Tačiau verslas prižiūrimas be prioritetų, neatsižvelgiant į tai, kur kyla didžiausia rizika, ir kur neefektyvi priežiūra gali sukelti didžiausią žalą, įvertino Valstybės kontrolė.

Du trečdaliai verslo prižiūrėtojų netgi nevertina, ar jų atliekama priežiūra sukuria kokios naudos visuomenei, skaičiuoja Valstybės kontrolė. 36 proc. institucijų neturi veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių, 37 proc. – neatsiskaito už priežiūros veiklą taip, kaip iš jų reikalaujama.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valstybės kontrolės konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valstybės kontrolės konferencija

„Nėra vertinama, ar vykdomos priežiūros funkcijos vis dar yra aktualios, ar yra neprižiūrimų veiklų, kurias, įvertinus rizikingumą, kaštus ir naudą, reikėtų prižiūrėti“, – teigiama audito ataskaitoje.

Netgi tai, kiek išleidžiama verslo priežiūrai, tikslios informacijos nėra – įvertinta, kad pernai tam galėjo būti skirta mažiausiai 233 milijonai eurų, o užpernai – 229 mln. eurų. Mat pačios institucijos to neskaičiuoja.

Yra ir daugiau institucijų, kurios verslo tiesiogiai tarsi neprižiūri, tačiau verslininkams vienaip ar kitaip vis tiek tenka su jomis susidurti. Pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prižiūri priešgaisrinės saugos reikalavimų kontrolę pastatuose ir teritorijose, Kultūros paveldo departamentas – kultūros paveldo objektus, Valstybinės kalbos inspekcijos priežiūros objektas – kalba.

Tuo pat metu atskiros veiklos lieka neprižiūrimos: cheminių medžiagų naudojimas ne maisto produktų saugai, agentų kelionių pardavimas, nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų, lombardų veikla, metrologinė priežiūra bankuose ir kitos.

Ko siekė – nepavyko, bet ir tikslas buvo blogas

Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius pastebi, kad visos pastangos verslo priežiūros srityje nuo 2012 m. buvo sutelktos į institucijų konsolidavimą, tačiau tai nepavyko.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybės kontrolė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valstybės kontrolė

„Veiklos priežiūros gerinimas nebuvo prioritetas. Ir pačių institucijų sumažėjo šešiomis, nors buvo planuota ženkliai daugiau. Tačiau svarbiausia, kad planuojant konsolidavimą nebuvo atlikta kaštų ir naudos analizė ir nebuvo keliamas principinis klausimas – kokių priežiūros funkcijų valstybei reikia ir kas jas vykdys“, – sako J.Lukošius.

Jis vertina, kad ministerijos net nesidomi, kaip verslą prižiūri jų kontroliuojamos institucijos – metinėse jų ataskaitose apie verslo priežiūrą informacijos nėra.

Valstybės kontrolė pastebi, kad savivaldybės vykdo veiklą tose pačiose priežiūros srityse kaip ir valstybinės priežiūros institucijos: kalbos apsaugos, transportavimo, techninės ir infrastruktūros statybos, visuomenės sveikatos, socialinės apsaugos srityse, o bendradarbiavimo trūksta.

Nors 89 proc. institucijų teigia bendradarbiaujančios ir koordinuojančios savo veiksmus su kitomis, tačiau tik keletas pateikė tą pagrindžiančius duomenis.

„Mes sakome, kad verslo priežiūros sistemoje yra gerųjų praktikų, tačiau vertinant sistemiškai, valstybės priežiūros institucijoms trūksta bendro požiūrio užtikrinant reglamentuotų teisių ir interesų apsaugą. Ne visų institucijų priežiūrą pagrįsta ūkio subjektų veiklos rizikos vertinimu“, – sako auditorius.

123RF.com nuotr./„Sodros“ veiksmai šiurpina verslininkus
123RF.com nuotr./„Sodros“ veiksmai šiurpina verslininkus

J.Lukošius patikina, kad ne visuomet būtina įmones tikrinti – kai pakanka konsultacijų ar prevencinių priemonių.

„Kadangi nėra strateginio planavimo, daug kas paliekama pačių institucijų supratimui ir taikymui. Kai kurios yra labiau pažengusios ir taiko rizikos vertinimo modelius, kitos to nedaro. Norėdami suvienodinti ir kiek įmanoma pagerinti praktikas visose institucijose, sakome, kad trūksta koordinavimimo ir bendro požiūrio į verslo priežiūrą Lietuvoje“, – tikina J.Lukošius.

Anot jo, jei Vyriausybė toliau norėtų institucijas konsoliduoti – neįgyvendintiems tikslams reikalinga iš naujo įvertinti pagrįstumą – išlaidas ir gaunamą naudą.

Valstybės kontrolė pastebi, kad kai kurias kontrolės funkcijas apskritai sėkmingiau įvykdytų pats verslas – per asociacijas užtikrintų savikontrolę.

Rekomenduoja didesnę lazdą Ūkio ministerijai

Rekomendacijas Valstybės kontrolė adresuoja Vyriausybei – turi būti suformuota verslo priežiūros politika ir jos įgyvendinimas, nustatyti prioritetai, rizikingos sritys, dalyviai turi būti koordinuojami.

„Ūkio ministerijai, kaip formuojančiai verslo priežiūros politiką, trūksta įgaliojimų koordinuoti politikos įgyvendinimą, apimant visu sistemos dalyvius, metodinės ar kitos pagalbos teikimą, bei ministerijų, institucijų ir savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą“, – konstatuoja Valstybės kontrolė

Pirmoji rekomendacija – paskirti atsakingą instituciją arba suteikti reikiamus ir pakankamus įgaliojimus Ūkio ministerijai. Tuomet turėtų būti pavesta nustatyti didžiausią riziką keliančias veiklas, pamatuoti, kaip užtikrinti efektyvią priežiūrą. Dalis funkcijų gali būti palikta savikontrolei, patikėta savivaldybėms ar kitoms organizacijoms ar privačiam sektoriui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ūkio ministerijos pastatas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ūkio ministerijos pastatas

Tuomet jau Ūkio ministerija galėtų nuspręsti, kurios institucijos ir ką prižiūrėtų. Atitinkamai, ministerijai rekomenduojama vertinti ir koordinuoti priežiūros būklę šalies mastu ir teikti Seimui duomenis.

„Valstybė turi įvertinti kurių ūkinių veiklų neefektyvi priežiūra gali sukelti didžiausią žalą visuomenei, pvz., žmonių gyvybei ir sveikatai. Ir tada nuspręsti – ką turi prižiūrėti valstybės institucijos arba savivalda, o ką palikti, savikontrolei, taip mažinant priežiūros kaštus ir neprarandant kokybės. Svarbiausia matyti sritis, kuriose valstybės įrankiais būtina užtikrinti verslo priežiūrą ir tuomet didinti priežiūros efektyvumą“, – sako J.Lukošius.

Kaip gerąjį pavyzdį jis mini Valstybinės mokesčių inspekcijos įsteigtą kompetencijų centrą, teikiantį konsultacijas.

„Mes savo audito ataskaitoje pateikiame geruosius pavyzdžius pagal tam tikrus aspektus. Pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje planiniai patikrinimai yra planuojami remiantis įdiegta rizikos nustatymo sistema pagal kriterijus – kiekvienas ūkio subjektas priskiriamas atitinkamai rizikos grupei“, – sako J.Lukošius.

Paklaustas, kokį pažymį rašytų verslo priežiūrai Lietuvoje, auditorius nuo atsakymo išsisuko.

„Dabar ne tiek svarbu susikoncentruoti į tą paveikslą, kokį turime. Jis yra toks, koks yra. Turime žiūrėti kurlink judėti, kad tas pažymys būtų geresnis“, – sako J.Lukošius.

Verslo priežiūros trūkumai nulemia, kad verslas apkraunamas pertekline našta, kontrolė nėra optimali. Nėra sukurtos sistemos, kuri apimtų ir priežiūros darbuotojų profesionalumą, nešališkumą ir nepriklausomą, o vertintų veiklą už rezultatus. Atitinkamai – nėra ir pasitikėjimo valstybės vykdoma priežiūra.

Verslininkų atstovas: asociacijos dabar itin stiprios

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pastebi teigiamų poslinkių verslo priežiūroje, tačiau, anot jo, „yra dar ką iškopti“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

„Galima visada tikėtis geresnio rezultato, nei yra dabar. Akivaizdu, kad jei kalbame apie dešimtis institucijų, prižiūrinčių verslą, jų yra gerokai per daug. Yra ir besidubliuojančių. O ir priežiūros lygis ir metodai tikrai gerokai skirtingi. Jei lygintume VMI efektyvumą ir kokių nors vidaus vandenų direkcijos priežiūrą, tai turbūt visiškai skirtingi lygiai ir kompetencijos būtų“, – vertina M.Dubnikovas.

Tačiau, anot jo, dabar situacija nepalyginamai geresnė nei prieš 10–15 metų.

„Dabar institucijos tikrai yra daug labiau suinteresuotos verslui padėti. Aišku, kad ne visada, bet tikrai daugiau yra tokių atvejų. Ar norėtųsi laisvesnio ir lengvesnio veikimo – tai be abejo“, – sako M.Dubinkovas.

Jis mini, kad institucijos neišvengiamai susidurs su ketvirtąja pramonės revoliucija ir bus priverstos skaitmenizuoti veiklą.

„Mechaninis institucijų sutraukimas, akivaizdu, kad labai sunkiai einasi. Dabar, ko gero, strateginis tikslas būtų sujungti ir dalį institucijų eliminuoti skaitmenizuojant visas valstybės paslaugas. Kai skaitmenizuosis, tuomet bus labai lengva eliminuoti perteklines priežiūros institucijas, nes jos bus akivaizdžiai nenaudingos“, – vertina M.Dubnikovas.

Jis pasigenda, kad institucijos galėtų naudotis viena kitos duomenimis – jei patikrinimą atliko viena, duomenys, pasak jo, galėtų būti prieinami visoms institucijoms, todėl galbūt nereikėtų atlikti kitų patikrinimų.

Pixabay nuotr./Apskaita ir auditas
Pixabay nuotr./Apskaita ir auditas

„Kitas dalykas – šiandien Lietuvos verslą jungiančios organizacijos jau yra išties stiprios. Yra keturios stiprios organizacijos, kur susikoncentravęs verslas: tai Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas, Verslo darbdavių konfederacija. Jos vienija didžiąją dalį verslo ir tokios institucijos tikrai galėtų dalį savikontrolės perimti“, – sako M.Dubnikovas.

Anot jo, verslininkų asociacijos geriausiai prižiūrėtų įvairius arbitražus, verslo etikos pažeidimus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vaclovas, kuris gyvena ne vienas. Po dvejų metų: Kęstučiai

24sek

Karšta vasara Lietuvos krepšiniui: penki įdomiausi būsimi lietuvių kontraktai

Vardai

Klaipėdoje žuvusio modelio artimieji: „Prabilęs R.Pinikas Dovilės šeimos iki šiol neatsiprašė“

Sportas

C.Ronaldo gali būti eliminuotas: Iranas – Portugalija

Aktualu

Valdas Adamkus: „Nejaugi nematome pastangų vis labiau nuvertinti žmogų ir jo laisvę?“

Gyvenimas

Lietuvių atliktas tyrimas apčiuopė jaunystės eliksyro receptą: senti įmanoma 4 kartus lėčiau

Sportas

B grupės finišas: Ispanija – Marokas

Aktualu

VW žibintų vagysčių Perkūnkiemyje protrūkis supykdė vilnietį: „Kur policijos pasala?“

Gazas

Spalvotieji garvežiai – kodėl jie buvo tokie puošnūs ir kodėl vokiški dėvėjo raudonus ratus?

Kaip Konstitucinis Teismas apgynė žiniasklaidos laisvę ir uždraudė politikams slėptis nuo visuomenės

Aktualu

Be žinios dingusio Roko Čapliko ieškojusi policija jo kūną rado miške

Vardai

Europos parko įkūrėjas G.Karosas čia paminėjo ir savo 50-metį: „Menas neturi stengtis įtikti žmogui“

Europos parko ekspozicija

Aktualu

Apsilankymas Lietuvos zoologijos sode šokiravo lankytoją: beždžionė rodė į žaizdas

Gazas

Jaunas vokietis per Europą rieda senutėliu „MZ Trophy“ motociklu su 17 „arklių“

Maistas

2018 m. „30 geriausių restoranų“: 14 vieta: geriausias grilio patiekalų restoranas pajūryje – „Momo Grill“

Vardai

Joninės Jonui Mačiuliui – geriau už gimtadienį: ketino krikštyti draugų dovanotą asilą

Aktualu

Dalis „tvarkiečių“ reiškia nepasitikėjimą R.Žemaitaičiu, šaukiasi R.Pakso sugrįžimo

Gazas

Pernai nubausta 1500 policijos pareigūnų: viršijo greitį, nepaisė kelio ženklų

Sportas

Rekordininku tapęs vartininkas atrėmė 11 metrų baudinį, bet Egiptas pralaimėjo

Naujienos

Vaclovas, kuris gyvena ne vienas. Po dvejų metų: Kęstučiai

Pasaulis kišenėje

Dinozaurų pėdsakai Lietuvoje: fitozauro dantys ir žandikaulis Akmenės muziejuje

Aktualu

Kalvarijos medikai kaltinami nė neapžiūrėję namo pasiuntę žiauriai sumuštą jaunuolį

24sek

Karšta vasara Lietuvos krepšiniui: penki įdomiausi būsimi lietuvių kontraktai

Vardai

Klaipėdoje žuvusio modelio artimieji: „Prabilęs R.Pinikas Dovilės šeimos iki šiol neatsiprašė“

Sportas

C.Ronaldo gali būti eliminuotas: Iranas – Portugalija

Aktualu

Valdas Adamkus: „Nejaugi nematome pastangų vis labiau nuvertinti žmogų ir jo laisvę?“

Gyvenimas

Lietuvių atliktas tyrimas apčiuopė jaunystės eliksyro receptą: senti įmanoma 4 kartus lėčiau

Sportas

B grupės finišas: Ispanija – Marokas

Kaip Konstitucinis Teismas apgynė žiniasklaidos laisvę ir uždraudė politikams slėptis nuo visuomenės

Aktualu

VW žibintų vagysčių Perkūnkiemyje protrūkis supykdė vilnietį: „Kur policijos pasala?“

Gazas

Spalvotieji garvežiai – kodėl jie buvo tokie puošnūs ir kodėl vokiški dėvėjo raudonus ratus?

Europos parko ekspozicija

Aktualu

Be žinios dingusio Roko Čapliko ieškojusi policija jo kūną rado miške

Vardai

Europos parko įkūrėjas G.Karosas čia paminėjo ir savo 50-metį: „Menas neturi stengtis įtikti žmogui“

Maistas

2018 m. „30 geriausių restoranų“: 14 vieta: geriausias grilio patiekalų restoranas pajūryje – „Momo Grill“

Vardai

Joninės Jonui Mačiuliui – geriau už gimtadienį: ketino krikštyti draugų dovanotą asilą

Aktualu

Apsilankymas Lietuvos zoologijos sode šokiravo lankytoją: beždžionė rodė į žaizdas

Gazas

Jaunas vokietis per Europą rieda senutėliu „MZ Trophy“ motociklu su 17 „arklių“

Aktualu

Dalis „tvarkiečių“ reiškia nepasitikėjimą R.Žemaitaičiu, šaukiasi R.Pakso sugrįžimo

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką