Vis dėlto, nors įmonių obligacijų leidimo apimtys auga, daugelis Lietuvos verslų į šį finansavimo būdą vis dar žiūri su atsargumu. Baimė dėl sudėtingumo, viešumo ar didesnių kaštų dažnai sustabdo net tvirtas įmones, galinčias sėkmingai pasinaudoti kapitalo rinkos privalumais. Ekspertai sako, kad dauguma šių baimių kyla ne iš realių kliūčių, o iš nežinomybės.
Pasak kapitalo rinkų ekspertės Jekaterinos Govinos, daugelis įmonių iki šiol gyvena su mitu, kad obligacijų emisija – sudėtingas ir brangus procesas. Ši nuostata, anot jos, dažnai kyla iš menko kapitalo rinkos pažinimo. Dauguma vadovų tiesiog neturi patirties, kaip vyksta emisijos procesas, kokių realių reikalavimų laikytis reikia ir kiek iš tiesų tai kainuoja.
„Dažniausiai įmones stabdo ne realūs iššūkiai, o mitai – kad tai sudėtinga, brangu ar reikalauja perteklinio viešumo. Tačiau tie, kurie išdrįsta, labai greitai pamato, jog procesas aiškus, skaidrus ir leidžia įmonei augti visiškai naujame lygmenyje,“ – sako Jekaterina Govina.
Ji pabrėžia, kad obligacijos – nors pasaulyje gerai žinomas finansavimo įrankis – Lietuvoje vis dar naujovė tiek verslui, tiek investuotojams. Todėl natūralu, kad egzistuoja tam tikri psichologiniai barjerai. Pirmiausia, įmonės bijo, kad emisijos procesas bus sudėtingas ar brangesnis nei banko paskola. Tačiau praktikoje obligacijų emisija dažnai nėra brangesnė – priešingai, ji gali būti lankstesnė ir, priklausomai nuo rinkos sąlygų, net pigesnė, teigia J. Govina.
Mažiau baimės, daugiau strategijos ir skaidrumo
Anot J. Govinos, didžiausias obligacijų privalumas slypi ne kainoje, o galimybėje įmonei įgyti daugiau strateginio savarankiškumo. J. Govina sako, kad daugelis įmonių Lietuvoje vis dar yra priklausomos nuo bankinio finansavimo, todėl obligacijų emisija joms tampa pirmu žingsniu link finansinės diversifikacijos. Tai – ne tik alternatyva paskolai, bet ir būdas verslui išmokti veikti pagal aukštesnius skaidrumo bei reputacijos standartus.
„Verslui tai suteikia daugiau finansinio savarankiškumo – įmonė nebėra priklausoma nuo bankų kreditavimo politikos, kuri gali keistis kartu su ekonomikos ciklais. Be to, obligacijų emisijos leidžia įmonėms sustiprinti reputaciją ir matomumą rinkoje – tai signalas partneriams ir investuotojams apie brandą, skaidrumą ir gebėjimą veikti pagal kapitalo rinkos standartus,“ – pastebi J. Govina.
Pasak „Nasdaq Vilnius“ vadovo Gedimino Varno, sėkminga obligacijų emisija visada remiasi abipusiu pasitikėjimu – tiek įmonės gebėjimu skaidriai pristatyti savo veiklą, tiek investuotojų noru įvertinti riziką ir potencialą racionaliai. Jo teigimu, investuotojai tampa vis brandesni, todėl sprendimą dalyvauti emisijoje lemia ne tik pažadai dėl grąžos, bet ir emitento reputacija, komunikacija bei aiški emisijos struktūra.
„Didžiausio susidomėjimo sulaukia emisijos, kurios siūlo patrauklų pajamingumą, aiškų užtikrinimą ir skaidrų emitentą. Ypač paklausios yra trumpesnio – dvejų ar trejų metų – laikotarpio emisijos, nes jos leidžia investuotojams jaustis saugiau, o įmonėms suteikia lankstumo planuojant finansinius srautus,“ – pažymi G. Varnas.
Lietuvos banko vertinimu, obligacijų rinka atlieka vis svarbesnį vaidmenį šalies finansų sistemoje – ji padeda diversifikuoti finansavimo šaltinius ir mažina priklausomybę nuo bankinio kredito. Analitikai pabrėžia, kad didėjantis kapitalo rinkos aktyvumas stiprina visos finansų sistemos atsparumą, nes įmonės, pasinaudodamos įvairiais finansavimo šaltiniais, tampa mažiau pažeidžiamos nuo ekonominių svyravimų.
Norintiems žengti į biržą – iniciatyvos
Lietuvos kapitalo rinkos branda matuojama ne vien emisijų skaičiumi ar pritrauktu kapitalu, o tuo, kiek įmonių į ją sugrįžta. Vienos pabando vieną kartą, siekdamos išbandyti alternatyvų finansavimo kelią, o kitos lieka rinkoje ilgam, išleisdamos pakartotines emisijas ir kurdamos pasitikėjimu grįstus santykius su investuotojais. Būtent toks nuoseklumas, pasak ekspertų, tampa brandžios rinkos požymiu – kai įmonės į biržą grįžta ne iš būtinybės, o iš strateginio pasirinkimo.
„Matome aiškią tendenciją – įmonės, kurios užmezga santykį su kapitalo rinka ir palaiko ryšį su investuotojais, sugrįžta su pakartotinėmis emisijomis. Tai rodo, kad jos įgyja pasitikėjimo ir nori išlaikyti matomumą rinkoje. Ilgainiui toks požiūris leidžia pritraukti kapitalą palankesnėmis sąlygomis, nes investuotojai vertina skaidrumą, reputaciją ir nuoseklumą,“ – teigia G. Varnas.
Įmonės, kurios užmezga santykį su kapitalo rinka ir palaiko ryšį su investuotojais, sugrįžta su pakartotinėmis emisijomis.
Pasitikėjimo infrastruktūrą Baltijos regione stiprina ir nacionalinis plėtros bankas ILTE, kurio veikla kapitalo rinkose pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių tvaraus augimo katalizatorių. Pasak ILTE Verslo plėtros departamento direktorės Kristinos Vaskelienės, institucijos tikslas – padėti įmonėms ne tik žengti pirmą žingsnį į biržą, bet ir išlikti joje ilgam.
„ILTE dalyvavimas kapitalo rinkose padeda stiprinti pasitikėjimą tarp visų grandžių – nuo emitentų iki investuotojų. Teikdami garantijas už vertybinius popierius ar veikdami kaip „inkariniai“ investuotojai, mes galime sumažinti įmonių finansavimo kaštus ir padidinti rinkos likvidumą. Kartu kompensuojame dalį listingavimo išlaidų ir investuojame į edukaciją – tai labai svarbu, nes padeda sukurti tvarų rinkos dalyvių ratą,“ – pabrėžia K. Vaskelienė.
Baltijos kapitalo rinkoje šiuo metu veikia vis daugiau iniciatyvų, kurios ne tik skatina įmones žengti pirmą žingsnį į biržą, bet ir motyvuoja jas sugrįžti su naujomis emisijomis. Tarp tokių priemonių – listingavimo kaštų kompensavimas, garantijų mechanizmai, kuriuos taiko ILTE, bei naujai startavęs Baltic Capital Markets Acceleration Fund.
Tai daugiau nei 50 mln. eurų dydžio fondas, sukurtas bendradarbiaujant ILTE, Latvijos plėtros agentūrai ALTUM ir „1 Asset Management“. Fondo tikslas – skatinti Baltijos kapitalo rinkų plėtrą gerinant prieigą prie finansavimo mažoms ir vidutinėms įmonėms bei inovatyvioms vidutinės kapitalizacijos bendrovėms: padėti pasirengt naujoms emisijoms, sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir didinti regiono matomumą tarptautinėje erdvėje.
Kapitalo rinka – tai erdvė, kurioje verslas tampa matomas, įgyja pasitikėjimo ir išmoksta kalbėtis su investuotojais.
Ši partnerystė tarp rinkos dalyvių, institucijų ir investuotojų pamažu keičia požiūrį į kapitalo rinką. Kaip pabrėžia Jekaterina Govina, ekosistema dar tik formuojasi, tačiau jos kryptis aiški – kapitalo rinkos ir bankinis finansavimas nebėra alternatyvos, o vienas kitą papildantys keliai.
„Kai įmonės suvokia, kad kapitalo rinka nėra bankų konkurentas, o jų sąjungininkas, finansavimo sistema tampa brandesnė. Kapitalo rinka – tai ne tik vieta, kur pritrauki kapitalą, bet ir erdvė, kurioje verslas tampa matomas, įgyja pasitikėjimo ir išmoksta kalbėtis su investuotojais. Galiausiai svarbiausia vertė slypi ne piniguose, o santykyje, kuris išlieka ilgiau nei viena emisija,“ – sako J. Govina.
