„Toks modelis nėra teisėtas, neatitinka patirties pasaulinės, visi kreditoriai turėtų perkeliami į gerąjį banką, o ne tik apdrausti kreditoriai“, – žurnalistams apie Vyriausybės ketinimą skaidyti banką „Snoras“ kalbėjo advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovas Irmantas Norkus.
Jei sprendimas visus nedraustus indėlius perkelti į „blogąjį“ banką bus priimtas, verslininkai neatmeta galimybės gintis teisiniu keliu.
„Yra teismas, Konstitucija, užsienio kreditoriai turi kitus instrumentus – tai yra investiciniai ginčai, kur Vyriausybė būtų tiesioginiai atsakovai“, – sakė I.Norkus.
Jo teigimu, sprendžiant iš viešosios informacijos, akivaizdu, kad banke trūksta lėšų, todėl jis negali įprastai veikti – įvykdyti visus savo įsipareigojimų ir tęsti savo veiklą.
„Jeigu valstybė atstovauja viešą interesą, tai aš manau, kad turi pagrindo tą daryti (gelbėti banką savomis lėšomis – 15min.lt)“, – žurnalistams sakė I.Norkus.
Tuo metu pirmadienį „Snoro“ indėlininkų ir verslininkų asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigė, kad į banką galėtų investuoti ir verslas. Jis teigė, kad jau atsirado verslininkų, kurie norėtų dalyvauti renovuojant banką. Paprašytas paminėti konkrečius pavadinimus, D.Arlauskas sakė, jog tarp tokių įmonių yra SBA, „Vėtrūna“, „Mikrovisata“, „Topo centras“, kitos.
Nori stebėti patys
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija pasiūlė banko laikinajam administratoriui Simonui Freakley savo stebėtoją, kuris atstovautų kreditorius ir indėlinininkus.
„Mes suinteresuoti, kad svarstant įvairius banko gelbėjimo ir pertvarkymo variantus, būtų atsižvelgta ir į kreditorių bei indėlininkų interesus. Stebėtojas turėtų galimybę susipažinti su informacija iš pirmų šaltinių ir formuoti savo nuomonę, kad po to galėtų teikti pasiūlymus Vyriausybei ir Lietuvos bankui kaip pertvarkyti banką“, – teigė I.Norkus.
„Snoro“ laikinasis administratorius esą pažadėjo, įvertines savo teises, artimiausiu metu atsakyti indėlininkams ir kreditoriams, ar jie galės turėti savo stebėtoją.
