Sumažėjęs elektros suvartojimas ir didėjanti saulės elektrinių generacija prisidėjo prie kainų stabilizavimo, antradienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Toliau vyravusi žema temperatūra ir sumažėjusi vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos kainų augimui. Tačiau mažesnis nei sausio mėnesį elektros energijos poreikis ir sparčiai augti pradėjusi saulės elektrinių generacija jį pristabdė“, – pranešime teigė VERT Duomenų analizės ir vertinimo departamento direktorius Aivaras Ciesiūnas.
Anot pranešimo, kaip ir sausį, mažą Latvijos hidroelektrinių gamybą dėl šaltų orų ir suplanuotų remonto darbų kompensavo dujas naudojančių elektrinių gamyba, o tai didino brangios elektros energijos pasiūlą ir turėjo įtaką aukštų kainų formavimuisi visame Baltijos šalių regione.
Vasarį saulės elektrinės pagamino 46 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos ‒ tris kartus daugiau nei sausį.
Pasak A. Ciesiūno, tai leis gaminantiems vartotojams vis daugiau elektros pasigaminti savarankiškai ir mažins iš tinklo perkamos elektros poreikį. Anot jo, didesnė atsinaujinančių išteklių, o ypač saulės energijos pasiūla rinkoje, turės įtakos kainoms – jos šviesiuoju paros metu mažės.
Vasarį elektros energijos suvartojimas siekė 1276 GWh ir buvo 10 proc. mažesnis nei sausį.
Vidutiniškai 64 proc. elektros vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros gamyba ‒ likusi dalis buvo importuota.
Vietinė elektros generacija vasarį siekė 819 GWh ir sumažėjo 14 proc.
Latvijoje elektra kainavo 155,4 euro už MWh, Estijoje ‒ 154,6 euro už MWh, Švedijoje – 106,6 euro už MWh.
