Šis rodiklis yra vienas didžiausių Europoje, pralenkiantis tokias šalis kaip Prancūzija (85 proc.), Vokietija (81 proc.) ar Lenkija (60 proc.). Vidutinis mokėjimo vėlavimas JK šiuo metu siekia 32 dienas – tai ilgas laikotarpis, galintis neigiamai paveikti ir eksportuojančių Lietuvos įmonių pinigų srautus, investicijas bei planavimą. „Coface“ kviečia eksportuojančius į JK reguliariai stebėti finansinę partnerių situaciją ir taikyti atitinkamas atsiskaitymo sąlygas.
„Vėluojantys Jungtinės Karalystės įmonių atsiskaitymai išlieka sistemine problema, tai yra labai svarbus signalas Lietuvos eksportuotojams. Net ir kelių savaičių vėlavimas gali turėti didelį poveikį įmonių pinigų srautams,“ – komentuoja Mindaugas Valskys, „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktorius.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, Jungtinė Karalystė yra šešta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka. Per šių metų sausio–liepos laikotarpį lietuviškos kilmės prekių eksportas į JK viršijo 827 mln. eurų. Inovacijų agentūra (IA) šiemet skelbė, kad 2024 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtinę Karalystę sudarė apie 1,23 mlrd. eurų. M.Valskio teigimu, tai reikšminga suma, kuri rodo šios rinkos svarbą Lietuvos ekonomikai, ypač atsižvelgiant į tai, kad JK yra viena iš stambiausių prekybos partnerių už Europos Sąjungos ribų.
Į Jungtinę Karalystę aktyviausiai eksportuoja baldų, plastiko ir medienos sektoriai
Inovacijų agentūros ataskaitose nurodoma, kad 2024 m. Lietuvos eksportą į Jungtinę Karalystę aktyviausiai palaikė baldų, plastiko, medienos, elektros įrenginių bei energetikos sektoriai. Didžiausią dalį sudarė baldai – jie siekė apie 22 proc. viso eksporto, arba 276 mln. eurų. Antrą pagal svarbą poziciją užėmė plastikai ir jų gaminiai, sudarę 9 proc. (110 mln. eurų), trečią – mediena ir medienos gaminiai bei medžio anglys su 6,4 proc. (80 mln. eurų). Reikšmingą dalį turėjo elektros mašinos bei įrenginiai (6,2 proc. arba 77 mln. eurų), o mineralinio kuro dalis siekė 5,4 proc. (66 mln. eurų) bendro eksporto į JK.
M.Valskys pastebi, kad išvardinti sektoriai sudaro Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę pagrindą, užtikrindami diversifikuotą eksporto rinką, tuo pat metu keliančią vis didesnių rizikų dėl sisteminį mastą įgavusių vėlavimų atsiskaityti.
„Coface“ atlikta apklausa parodė, kad didžiausią neigiamą tokios atsiskaitymų praktikos poveikį patiria smulkios ir vidutinės įmonės – beveik pusė jų teigė pastaruoju metu susidūrusios su dažnesniais vėlavimais. Vidutinėms įmonėms pirkėjai atsiskaityti vėlavo 39 proc. atvejų, o didžioms – 42 proc.. Tai rodo, kad problema išlieka aktuali įvairaus dydžio bendrovėms, o labiausiai pažeidžiamos yra tos įmonės, kurios taiko trumpesnius atidėjimus ir turi ribotesnius finansinius rezervus.
Statybose, automobilių pramonėje ir transporte atsiskaityti vėluoja 9 iš 10 įmonių
Apklausa apie mokėjimų vėlavimus atskleidė aiškius kontrastus tarp skirtingų verslo sektorių. Statybų, automobilių ir transporto sektoriuose atsiskaitymų vėlavimus patyrė daugiau nei devyni iš dešimties verslų, ir tai rodo itin aukštą neatsiskaitymo rizikos lygį. Tuo tarpu leidybos, komunikacijos, žiniasklaidos bei žemės ūkio ir maisto sektoriai, kuriuose tradiciškai taikomi ilgesni atsiskaitymo terminai, susiduria su mažesne problema. Vis dėlto net ir šiose srityse vėluojantys mokėjimai tampa vis dažnesni.
Pasak „Coface“, svarbiausia šių tendencijų priežastis – finansiniai pirkėjų sunkumai, kuriuos, kaip vėlavimo priežastį, nurodė 43 proc. britų įmonių. Apie 10 proc. bendrovių pripažino, kad atsiskaitymus atidėjo sąmoningai, nepaisant to, kad finansinių problemų tuo metu neturėjo.
Pasak M.Valskio, susiklosčiusi situacija kelia rimtą pavojų tiekimo grandinėms. Lietuvos eksportuotojai, priklausomi nuo nuoseklaus pinigų srauto iš JK partnerių, rizikuoja susidurti su netikėtais finansiniais trikdžiais. Vėluojantys atsiskaitymai ne tik mažina įmonių galimybes investuoti, bet ir didina veiklos sąnaudas.
„Dalis Jungtinės Karalystės įmonių vėluoja atsiskaityti ne dėl finansinių sunkumų, o dėl prastos mokėjimų drausmės. Tai reiškia, kad rizikos valdymas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe visiems, dirbantiems su JK partneriais,“ – pabrėžia M.Valskys.
JK paplitęs atsiskaitymo vėlavimas išsiskiria kitų pasaulio regionų kontekste
Vertinant dabartinę mokėjimų praktiką Jungtinėje Karalystėje, šios šalies rodikliai išsiskiria tarptautiniame kontekste. Vakarų Europoje mokėjimų vėlavimų vidurkis yra žemesnis, Azijoje vėluojančių mokėjimų dažnis siekia apie 49 proc., Lotynų Amerikoje – 51 proc.. Tai reiškia, kad pasauliniu mastu britų įmonės šiuo metu yra tarp prasčiausiai atsiskaitančių verslo partnerių. Lietuvos eksportuotojams ši aplinkybė ypač aktuali, nes JK, būdama viena pagrindinių rinkų, gali tapti „silpnąja grandimi“ Lietuvos eksporto strategijoje.
„Coface“ tyrimas taip pat parodė, kad mokėjimų atidėjimai Jungtinėje Karalystėje yra plačiai paplitusi praktika – tik 3 proc. įmonių išvis nesuteikia kredito pirkėjams. Dažniausiai mokėjimo atidėjimo terminai svyruoja nuo 1 iki 30 dienų, tačiau per pastaruosius metus juos pailgino beveik pusė apklaustų įmonių – tai atspindi bendrą verslo aplinkos nestabilumą. Smulkios ir mažos įmonės vidutiniškai suteikia 46 dienų atsiskaitymo terminą, didelės – 56 dienų. M.Valskio teigimu, tai rodo jų skirtingą atsparumą atsiskaitymų vėlavimams.
Apklausos ataskaitoje teigiama, kad JK bendrovės nevienodai vertina ateities perspektyvas. Iš viso 37 proc. įmonių prognozuoja, kad vėlavimų sumažės, o 30 proc. mano, jog jų daugės. Tarp didžiųjų įmonių optimizmas ryškesnis – 44 proc. jų tikisi pagerėjimo.Vidutinio dydžio bendrovėse teigiamos nuotaikos kiek silpnesnės, nors 42 proc. taip pat numato vėlavimų mažėjimą. Tuo tarpu smulkios ir mažos įmonės išlieka skeptiškiausios: tik 31 proc. tikisi teigiamų pokyčių, o 34 proc. prognozuoja, kad problemų daugės.
„Nors dalis bendrovių žiūri į ateitį optimistiškai, Lietuvos eksportuotojams svarbiausia – turėti gerai veikiančius neatsiskaitymo rizikos valdymo mechanizmus. Profesionalus partnerių patikimumo vertinimas tampa kritiškai svarbūs,“ – reziumuoja M.Valskys.
